Žiurkė, kuri patemptų vežimą

Fosilijų medžiotojai pusmetrinę graužiko kaukolę rado vienos Urugvajaus upės baseine. Monstras, pramintas Josephoartigasia monesi, bastėsi po Pietų Amerikos pelkes prieš maždaug 4 mln. metų.

„Pirmą kartą turime pilną didžiausio žinomo graužiko kaukolę“, – džiaugiasi Montevideo Respublikos paleontologas Ernestas Blankas.

Nuotraukoje: tarp rekonstruotų Josephoartigasia monesi žandikaulių dabartinė žiurkė tilptų laisvai. Šaltinis: Cosmos.

Daugelis dabartinių graužikų sveria mažiau nei pakelis pieno. Sunkiausia, 60 kg sverianti kapibara šalia atgijusios iškasenos atrodytų it nykštukė. Gyvūnas, kurio dydis buvo apskaičiuotas pagal kaukolę, yra beveik dvigubai sunkesnis nei ikitolinis rekordininkas – senovinis graužikas Phoberomys, svėręs 700 kg.

Jei Josephoartigasia monesi išties būtų buvusi dabartinės žiurkės promotė, jos priešakiniai dantys būtų keliolikos centimetrų ilgio. Tačiau graužikas nebuvo plėšrus ir labiau priminė begemotą nei žiurkę. Smulkūs plokšti kaukolės dantys leidžia manyti, kad žandikaulių jėgos pakako tik vaisiams ir minkštiems vandens augalams kramtyti. Ar iš tiesų taip ir buvo, mokslininkai sužinos nuskenavę kaukolę tomografu.

O iš kur toks svoris? Archeologai spėja, kad masyvi žiurkė-begemotas galėjo nebesisaugoti trimetrinių neskraidančių plėšriųjų paukščių ir aštriadančių sterblinių padarų, anais laikais taip pat gyvenusių Pietų Amerikoje.„Žmonėms įdomu sužinoti, kad kadaise Pietų Amerikoje gyveno pelė, sunkesnė už porą arklių“, – sako E. Blankas.

Tomas Knabikas