Vorai vegetarai

Vorai Bagheera kiplingi yra paplitę didžiojoje Centrinės Amerikos dalyje ir pietinėje Meksikoje. Čia jie gyvena spygliuotų akacijų krūmuose, kuriuos dalijasi su tam tikros rūšies skruzdėlėmis. Pastarosios krūmus aršiai gina nuo bet kokių žolėdžių, o mainais gauna pastogę ir nektaro, kurį išskiria lapų pagrindai ir specialiai šiam reikalui išsivysčiusios viršūnėlės.

Akacijų ir skrudžių tarpusavio santykiuose vorai yra nepageidaujami: jie vagia ir ėda ne tik nektarą, bet ir lapų viršūnėles, neduodami akacijoms jokios naudos. Tačiau kaip jiems pavyksta išvengti patruliuojančių skrudžių?

Pasak Villanova universiteto specialisto Christopherio Meehano, vorai yra tiesiog „labai nuovokūs“.
„Vorai šokliai, kaip rūšis, turi itin ištobulintus jutimus ir aštuonių kojų judrumą, ir Bagheera yra ne išimtis, – sako jis. – Individai naudoja skirtingą, nuo situacijos priklausančią strategiją išvengti skruzdžių, ir jos tiesiog negali jų prigriebti“.

Be to, tinklams regzti vorai pasirenka atokesnes akacijų vietas ir aktyviai gina savo lizdus nuo įsibrovėlių. Gali būti, kad jie naudoja ir dar vieną – mėgdžiojimo – taktiką: vorų jaunikliai yra labai panašūs į skruzdėles ne tik išore, bet ir elgesiu. Smulkių gyvūnų pasaulyje pakeisti tik išvaizdą dažniausiai nepakanka, todėl C. Meehanas spėja, kad vorai „užsideda“ ir skruzdžių skleidžiamus kvapus. Galbūt dėl visų šių priežasčių jie taip ilgai išliko nepastebėti, nepaisant intensyvių akacijų ir jose gyvenančių skruzdžių tyrinėjimų.

Bagheera kiplingi – pirmieji žinomi vorai, besimaitinantys beveik vien augalais. Šaltinis: Telegraph

Vorų elgesį mokslininkai stebėjo ir tiesiogiai, ir aukštos kokybės vaizdo įrašuose. Polinkis į vegetarizmą buvo ypač ryškus tarp Meksikoje stebėtų nariuotakojų: jų dietoje akacijų lapų galiukai sudarė daugiau nei 90 procentų.

„Tai pirmasis mums žinomas voras pasaulyje, tikslingai „medžiojantis“ augalų dalis, ir pirmasis, kuriam augalai yra pagrindinis maisto šaltinis“, – teigia C. Meehanas. Tuo tarpu Kosta Rikoje stebėti vorai žalią dietą dažniau paįvairindavo gyvūnais, pavyzdžiui, skruzdžių lervomis.

Atradimas ne tik įdomus savaime, bet ir turės platesnės reikšmės biologijos mokslams. Jis parodo, kad dviejų bendradarbiaujančių rūšių – šiuo atveju akacijų ir skruzdėlių – evoliucija gali suformuoti augalo dalis, labai pažeidžiamas „trečiųjų šalių“, pavyzdžiui, vorų, kurie šiaip jau prasimaitina visai kitais būdais.

Įdomu ir tai, kad augalėdžiai vorai akacijose gyvena labai tankiai, o patinėliai, regis, yra linkę saugoti kiaušinėlius ir jauniklius – tai dar viena savybė, nebūdinga beveik jokiai kitai vorų rūšiai. Gali būti, kad perėjimas prie augalinės dietos stipriai paveikė ir rūšies socialinę evoliuciją. Mokslininkai aiškinsis, ar tai tiesa.