Vietoje tabletės – stiklinė jogurto

Mokslininkai turi vis daugiau įrodymų, kad egzistuoja nervinis ryšys tarp virškinimo sistemos ir smegenų. Pavyzdžiui, žarnų ligos dažnai atsiranda kartu su streso sukeltais psichikos sutrikimais, pavyzdžiui, nerimu ir depresija.

Specialistai atliko eksperimentų su pelėmis, per kuriuos jas šėrė sultiniu su bakterijomis Lactobacillus rhamnosus JB-1. Šie mikroorganizmai natūraliai gyvena mūsų žarnyne, ir mokslininkai ieško būdų kai kurias jų atmainas naudoti sveikatai stiprinti.

Paaiškėjo, kad bakterijomis maitinami graužikai rodė pastebimai mažiau elgesio ženklų, siejamų su stresu. Tokios pelės turėjo ir gerokai mažiau streso hormono kortikosterono, kurio organizme atsiranda reaguojant į stresines situacijas, pavyzdžiui, labirintus.

„Keičiant žarnyno bakterijas, galima padaryti stiprų ir gana plataus spektro poveikį smegenų chemijai ir elgesiui, – sako Airijos Cork universiteto koledžo neuromokslininkas Johnas Cryanas. – Visai nepersūdant galima teigti, kad atsiranda galimybė sukurti terapiją, kuri gydytų psichikos ligas per žarnyną. Pavyzdžiui, vietoje antidepresantų būtų galima išgerti jogurto.”

Tiesa, mokslininkas čia pat įspėja, kad susirgus depresija nusipirkti pirmo pasitaikiusio jogurto ir tikėtis pagerėjimo būtų naivu: skirtingiems negalavimams gydyti reikėtų ir atitinkamų mikroorganizmų. Tikimasi, kad bakterijos turės mažesnį šalutinį poveikį negu vaistai.

Tolesni tyrimai bus skirti išsiaiškinti, kurios bakterijos – gyvos ar mirusios – teigiamai stimuliuoja smegenis. Mokslininkams taip pat įdomu, ar naudingos dėl vidinių savybių, ar dėl išskiriamų medžiagų. Galbūt pavyks atrasti ir tokių žarnyno mikroorganizmų, kurios paveiktų ir kitus smegenų hormonus, pavyzdžiui, serotoniną ar dopaminą, kurie, be kitų sričių, veikia ir nuotaiką.