udikas kambario kampe

Melburno Širdies ir Diabeto instituto prof. Davidas Dunstanas šešerius metus stebėjo 8000 suaugusių australų. Su kolegomis specialistas išsiaiškino, kad dažniausiai televizorių žiūrėję žmonės mirė jaunesni.

„Šis tyrimas suteikia pirmųjų įrodymų, kad televizoriaus žiūrėjimas yra susijęs su padidėjusia mirties rizika, – sako D. Dunstanas. – Žmonės, kurie sėdi prie televizoriaus po keturias ir daugiau valandų per dieną, 46 proc. labiau rizikuoja mirti dėl bet kurios priežasties, o mirties dėl širdies ligos rizika išauga 80 proc.”.

Profesoriaus teigimu, ankstyvos mirties rizika išauga nepriklausomai nuo to, ar žmogus rūkė, kraujo spaudimo, cholesterolio lygio, mitybos ir sportavimo įpročių. Per ilgas sėdėjimas kenkia sveikatai pats savaime, nes raumenys nejuda.

„Yra gausybė įrodymų, kad raumenų susitraukimai yra gyvybiškai svarbūs daugeliui kūno savireguliacijos procesų, pavyzdžiui, skaidant ir naudojant gliukozę, todėl ilgalaikis pasyvumas gali šią veiklą sutrikdyti,” – teigia specialistas.

Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad ilgalaikis sėdėjimas yra anaiptol ne tas pats, kas fizinių pratimų stygius.

„Riziką, susijusią su ilgu sėdėjimu, nebūtinai atsvers intensyvesni pratimai, – tvirtina D. Dunstanas. – Net tie žmonės, kurie sportavo, o vėliau ilgai žiūrėdavo televizorių, labiau rizikavo mirti per anksti.”

Australijos Nacionalinio širdies fondo atstovas Trevoras Shiltonas teigia, kad tokios naujienos atveria kelią naujai ir labai svarbiai tyrimų krypčiai.

„Vos per porą kartų mes iš labai aktyvių žmonių tapome žmonėmis, kurie didžiąją dienos dalį sėdinėja, – sako jis. – Gali būti, kad netrukus šalia kitų sveikos gyvensenos taisyklių turėsime instrukcijas, kaip per dieną skirti 30 minučių fiziniam aktyvumui, kaip daugiau judėti ir praleisti daugiau laiko stovint.”