Tikroji straublio paskirtis – padėti drambliui kvėpuoti po vandeniu

Apie galimą tokį dramblių evoliucijos posūkį mokslininkai spėlioja metų metus, tačiau tik neseniai paleontologai rado patikimų įrodymų, kad dramblių giminaičiai gyveno pelkynuose arba upėse netoli dabartinio Egipto.

Šiaurės Karolinos Djuko universiteto biologas Elvinas Saimonsas (Elwyn Simons) su kolegomis ištyrė dantis, kurie priklausė Moeritherium – dramblio protėviui dydžio sulig stambiu šernu, gyvenusio prieš 37 milijonus metų.

Fosilijos dantyse mokslininkai nežymių deguonies izotopo pėdsakų, kurie būdingi gėlame vandenyje gyvenantiems organizmams. Taip pat rasta ir anglies izotopo liekanų, rodančių, kad gyvūnai maitinosi gėlavandeniais augalais.

Moeritherium gyveno prieš 50 mln. metų ir, kaip manoma, užėmė dabartinių tapyrų ekologinę nišą.

Panašūs šių elementų kiekiai aptikti ir pas Barytherium – kur kas stambesnį padarą už Moeritherium ir daug artimesnį šiuolaikiniams drambliams.

E. Simonso teigimu, tokie rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad dramblių protėviai gyveno vandenyje arba pusiau vandenyje iki tol, kol galutinai išlipo į sausumą.

Mičigano universiteto mokslininkas Viljamas Sandersas sutinka, kad ir Moeritherium, ir Barytherium buvo vandens gyvūnai, tačiau jis teigia, kad nei vienas jų nebuvo tiesioginis dramblių protėvis.

Specialistas taip pat atmeta hipotezę „straublys-kvėpavimo vamzdelis“: jo nuomone, straubliai ištįso tam, kad drambliai pasiektų objektus už ilčių. Be to, jei straubliai buvo grynai vandens gyvūnams būdingi organai, jie turėjo išnykti netrukus po išlipimo į sausumą.

Tiesioginiai dramblių protėviai buvo paleomastodonai – sausumos gyvūnai kurie užaugdavo iki 2 metrų, sverdavo iki 2 tonų ir turėjo apatines bei viršutines ilčių poras. Paleomastodonai atsirado maždaug prieš 30 milijonų metų, tačiau niekas nežino, kas buvo jų protėviai ir ką jie veikė. E. Simonsas tikisi, kad tai atskleis izotopų tyrimai kitose fosilijose.