Bepigu būti valstybės ar kompanijos vadovu, gyvenant aukso amžiuje, visko pertekus. Deja, likimas mūsų tuo nelepina. Dažniausiai visuomenę užklumpa vienokios ar kitokios krizės. Didesnės ar mažesnės. Tuomet netgi vienas neteisingas sprendimas gali nulemti valstybės, imperijos, net civilizacijos likimą. Tokių pavyzdžių istorijos vadovėliuose apstu. Pradedant senovės Kinija, kurios valdovai viduramžiais atidavė iniciatyvą Europai ir baigiant JAV vadovybės politiniu sprendimu lengva ranka dalyti paskolas visiems norintiems ir nekontroliuoti bankų. Ar žmonijai ir toliau lemta kartoti klaidas, aklai žengti į ateitį, pasikliaujant tik intuicija? O gal pavyks tapti gudresniais, įkinkius į darbą šiuolaikines technologijas, pavyzdžiui, pasaulinį tinklą.

Šie metai mokslui yra ypatingi: pasaulis švęs dušimtąsias „Rūšių kilmės” autoriaus Čarlzo Darvino gimimo metines. Evoliucija ir jos mechanizmai – mokslo sritis, kelianti bene daugiausia ginčų ir aistrų visuomenėje. O ką jau kalbėti apie žmogaus evoliucijos niuansus… Tačiau dabar situacija keičiasi.

Tikimybė, kad viename Škotijos ežere iš tiesų plaukioja senovinė pabaisa Nesė, yra menka. Kita vertus, pasaulyje yra pavyzdžių, kai koks nors gyvūnas nepakitęs gyvena milijonus metų. Vienas iš tokių – žuvis latimerija. Galbūt ir sniego žmogus egzistuoja, klaidžioja kur Himalajuose? Juk kai kas sakė jį matęs ir net nufotografavęs. Gal Amazonės džiunglėse ar kokioje saloje esama dar neatrastų dinozaurų protėvių? Net jeigu ir nėra, nepraraskime vilties. Mokslininkai svajoja juos kada nors atgaivinti. Genetikai kuria stebuklus, kaip Kalėdų senelis.

Kaip sukurti dirbtinį arba sintetinį intelektą? Šis klausimas kamuoja mokslininkus ne vieną dešimtmetį. Tačiau kiti mokslininkai, ir ne tik jie, svarsto, ar tą verta daryti. Mat egzistuoja tikimybė, kad sukūręs tokį tobulesnį ar pajėgesnį protą, žmogus taps nebereikalingas. Tačiau, nepaisant tikrų ar įsivaizduojamų grėsmių žmonijos saugumui, robotika dabar vystosi itin sparčiai.

Nors vandenynai mūsų planetoje labai menkai ištirti, nors nepažįstame daugumos vabzdžių rūšių, mus vis tiek labiau vilioja dangiškos paslaptys. Galbūt dėl to kaltas mūsų kosminio vienišumo jausmas, noras žinoti, kad nesame vieni Visatoje. Arba baimė, kad mūsų nedidelę vienišą planetą gali sunaikinti asteroidas, juodoji skylė ar kokia kita grėsmė iš kosmoso.

Neseniai baigėsi olimpiada, kurioje triumfavo kinai. Neblogai pasirodė ir amerikiečiai. Nors konkurencija sporte aštresnė negu bet kada, ką savo kailiu patyrė mūsiškis Virgilijus Alekna, ir šįkart žaidynėse sugebėjo išsiskirti keletas unikalių sportininkų.

Nors visai nelaukėme, bet pagaliau sulaukėme globalios finansų krizės, kuri primena Didžiosios depresijos laikus. Tai, kas turėjo įvykti, įvyko. Šią krizę užprogramavo tie patys, klasikiniai ir nekintantys žmonių bruožai: godumas, nerūpestingumas ir bandos instinktas.

Pakalbėkime apie kelionių magiją… ir beprotybę. Nors iš pirmo žvilgsnio taip ir neatrodo, tai – susijusios temos.

Ar žmonės išnyks? O galbūt mes ilgainiui išsivystysime į kelias skirtingas rūšis? Ar mes galime liautis žudę vieni kitus? Ir ar sugrįš į madą iš lūpų į lūpas perduodama išmintis?

Kodėl televizijos laidos kvailėja? Kodėl mūsų gyvenime daugėja mistikos ir pseudomokslo. Ar ekstremalumas ekrane atspindi tikrovę? Šis tekstas – apie tingiąją Europą ir vartojimo kultą – visuomenės valdymo instrumentą. Apie kovą su nuoboduliu, žmonijos agresyvumo pokyčius ir apie tai, kokią išeitį mums siūlo informacinės technologijos.