Sparnuoti žvalgai

JAV Kalifornijos universiteto specialistai sukonstravo miniatiūrinį įrenginį, kuris gali priimti radijo bangų signalus iš netoliese veikiančio kompiuterio. Šiuos signalus prietaisas elektrodais perduoda jau kaip elektros impulsus, priverčiančius vabalą pakilti, keisti kryptį ar pakibti ore. Projektą finansuojanti JAV Gynybos departamento mokslinių tyrimų organizacija DARPA tikisi, kad technologija ateityje galėtų būti pritaikyta stebėjimams arba gelbėjimo operacijose.

Vabalai ir kiti skraidantys vabzdžiai yra tikri pilotažo meistrai, gebantys ore atlikti sudėtingus triukus ir išlaikyti stabilų greitį – ir visam tam sunaudoti palyginti mažai energijos. Užuot mėginęs atkurti sudėtingus gamtos mechanizmus dirbtiniu būdu, universiteto prof. Michelis Maharbizas su kolegomis nusprendė pasinaudoti vabalo „gatavai paruoštais“ gebėjimais ir sujungti vabzdį su mašina.

Gigantiškasis auksinukas su nešuliu: mikroprocesoriumi, imtuvu, baterija ir implantuotais elektrodais.

Vabalo krovinį sudaro mikroprocesorius, radijo bangų imtuvas, baterija ir šeši elektrodai, implantuoti į vabzdžio regėjimo nervus bei skraidymo raumenis. Kompiuteriu mokslininkai valdo siųstuvą, bevieliu ryšiu siunčianti vabalui komandas. Ištęsti elektros impulsai priverčia vabalą pakilti, o vienas trumpas impulsas – suglausti sparnus ir baigti skrydį. Mokslininkai vabzdį „vairuoja“ siųsdami signalus atitinkamai kairiojo arba dešiniojo sparno raumenims.

Daugelis ankstesnių tyrinėjimų, skirtų valdyti vabzdžių skrydžiui, daugiausia buvo atliekami su naktiniais drugiais. Dideli vabalai – tokie, kaip projekte „dalyvavęs“ skarabėjinių šeimos vabalas, užaugantis iki 8 cm – yra parankesni: pirmiausia, jie gali pakelti gana didelį svorį. Pavyzdžiui, gelbėjimo operacijose vabalams reikėtų prijungti mažas filmavimo kameras ir šilumos jutiklius.

 

Šiame vaizdo klipe – parodomieji nuotoliniu būdų valdomo vabalo skrydžiai. 

Be to, vabalų skrydį valdyti yra palyginti nesudėtinga. Vienintelio signalo užtenka „įjungti“ sparnų raumenims, o toliau vabzdys viską atlieka pats. Toks valdymas labai pailgina imtuvo baterijos darbo trukmę, tuo tarpu naktiniams drugiams signalus reikia siųsti nuolatos.

Tokia neįprasta technologijų ir biologijos mokslo sintezė parodo, kaip sparčiai žengia priekin mikroelektronikos pramonė.