Smegenų lytis

Tos smegenys – vienos problemos. Be jų gyventume ramiau, bet jos atsirado. Tyčia ar netyčia. Tai itin sudėtingos struktūros organas, kurį sudaro labai paprasti komponentai: apie 80% vandens, 10% riebalų ir maždaug 8% baltymų. Pagrindinis struktūrinis smegenų vienetas – neuronas. „Tai aristokratas tarp kitų kūno struktūrų, išskėtęs savo ataugas tarsi aštuonkojis čiuptuvus, nuolat stebintis nuolatines fizinių ir cheminių jėgų pasalas”. Taip vaizdingai apibūdino nervinę ląstelę ispanų neuromokslininkas ir dailininkas Santiago Cajalas XIX amžiaus pabaigoje. Jis pirmasis tiksliai nupiešė neurono struktūrą ir už šiuos tyrimus pelnė Nobelio premiją. Gimdoje vaisiaus smegenys vystosi labai sparčiai, subrandindamos ketvirtį milijono neuronų kas minutę. Sulaukus dvejų metų amžiaus, smegenys sudaro 80% suaugusio žmogaus smegenų masės. O kaip toliau kinta smegenų struktūra ir funkcijos?

Genai ir hormonai

Buvo manoma, kad suaugusio žmogaus smegenyse, metams bėgant, neuronų skaičius mažėja ir jokiu būdu neatsistato. Prieš kelerius metus atlikti eksperimentai su beždžionėmis liudija, kad kai kuriais atvejais nervinės ląstelės gali atgimti. Įdomu, kad naujieji neuronai gimsta smegenų viduje ir po to nukeliauja į reikiamas zonas. Belieka išsiaiškinti, kas skatina naujų ląstelių susidarymą ir kaip valdyti jų transportą į, tarkim, Parkinsono ligos pažeistas vietas.

Įdomu ne tik tai, kaip ir kodėl susiformavo mūsų smegenys. Žemės ir žmonijos istorija būtų daug nuobodesnė, jeigu vyrų ir moterų smegenys būtų vienodos. Tačiau jos skiriasi, ir ne tik svoriu. Jurgis Gimberis kartą tarė: „Lytis yra svarbi mados detalė”. Pasirodo, kad lytis – dar svarbesnis smegenų bruožas. Todėl, geriau žinodami lytinius skirtumus, vyrai su moterimis lengviau rastų bendrą kalbą.

Vieni genai neapsprendžia individo lyties. Antrasis faktorius – hormonai. Šeštą nėštumo savaitę jie ir nulemia lytį. Vyriški hormonai ima keisti vaisiaus neuroninį tinklą, t.y. smegenų struktūrą. Pavyzdžiui, dėl skirtingos neuronų struktūros ir jų tarpusavio kontaktų kanarėlių patinai gali čiulbėti, o patelės ne. Po vyriškų hormonų injekcijų pragysta ir kanarėlės, nes jų neuronai persitvarko. Jau gimdoje formuojami vaiko smegenų lytiniai centrai.

Skirtumai

Pirmieji smegenų lyties bandymai atlikti 1882 metais Londone. Paaiškėjo, kad moterų klausa geresnė už vyrų. Taip pat jos labiau mėgsta žydrą, negu raudoną spalvą, o vyrai – atvirkščiai. Tokia buvo pradžia, o vėliau skirtumų vis daugėjo. Pavyzdžiui, vyrai jautresni skausmui, tačiau moteris dažniau negu vyrus kankina depresija. Priežastis – moteriškų hormonų estrogeno ir progesterono koncentracijos cikliniai pokyčiai. Ciklo trukmė – maždaug 28 dienos. Tai valdo moters savijautą ir nuotaiką. Tiesa, moterys, bent pačioje gyvenimo pradžioje, turi vieną esminį privalumą.

Bet kuris organizmas bręsta moters organizme. Vadinasi, aplinka palankesnė moteriškos lyties embrionui. Nenuostabu, kad berniukai gimsta silpnesni, jų daugiau miršta. Jie lėčiau vystosi ir mergaites gabumais pasiveja tik paauglystėje. Mergaitės greičiau pradeda kalbėti, geriau rašo ir sklandžiau kalba gimtąja kalba. Todėl ir mokyklų, ypač pradinių, programos labiau pritaikytos mergaitėms. Matyt, atskiros mergaičių ir berniukų gimnazijos – teisingas sprendimas. Ir visa tai – dėl lytinių smegenų skirtumų, kuriuos formuoja hormonai.

Seksas, meilė ir hormonai

Kai kuriais atvejais smegenų lytis kelia nuolatines problemas partneriams. Paminkime, pavyzdžiui, tokią svarbią žmonių bendravimo formą, kaip seksas. Jo centras yra smegenyse. Vyrų ir moterų požiūris į seksą ir neištikimybę skiriasi dėl skirtingos smegenų struktūros. Ir tai ne pasiteisinimas, bet rūsti tikrovė.

Vyras išlieka poligamas, kaip ir jo protėviai. Čia irgi dėl visko kaltos smegenys. Vyrų smegenys labiau specializuotos. Žinoma, kad kairysis pusrutulis atsako už kalbą. Dešiniajame – regos centrų valdymas. Moterų smegenyse šias funkcijas atlieka abu pusrutuliai. Pavyzdžiui, vyrų erdvinis mąstymas tobulesnis, kadangi už jį atsako atskiras smegenų centras. Moterų smegenyse šią funkciją atlieka kelios sritys, turinčios ir kitų užduočių. O kai daromi keli darbai iš karto, kenčia kokybė. Todėl meilė ir jausmai moterims irgi yra viena, o pas vyrus seksas ir meilė sudėlioti į atskiras lentynėles. O dar tas nelemtas hormonų poveikis. Testosteronas lemia ir vyrų, ir moterų lytinį potraukį, bet vyrų organizme šio hormono – net 20 kartų daugiau. todėl vyrai nori sekso ir kuo daugiau, o moterys – sekso su mylimu žmogumi.

Aišku, visų bėdų ar nesusipratimų, šeimyninių dramų tik gamtai, t.y. hormonams negalima suversti. Juk yra toks žmonijos išradimas, kaip kultūra. Tačiau žinant tikrąsias vyrų ar moterų elgesio priežastis, lengviau išvengti skaudžių pasekmių. Endokrinologams padedant, tai gali padaryti ir moterys, ir vyrai.

Vyras sukvailioja dėl hormonų trūkumo ir nesąmoningai siekia atstatyti jų pusiausvyrą. Todėl pajutus pokyčius, galima kreiptis pas gydytoją ir jis skirs vyriškų hormonų kursą. Tai stabilizuoja mąstymą, pagerina savijautą, suteikia energijos, kadangi lytiniai hormonai iš esmės yra energijos hormonai. Ach, tie visagaliai hormonai. Renkantis partnerį irgi svarbu suprasti, ar jūsų sprendimą veikia tik hormonai, ar gilesni jausmai.

Meilė, pagrįsta seksu, iš tiesų egzistuoja tik trejus metus.

Anomalijos

Jeigu nebūtų hormonų, galbūt nebūtų ir vyrų. Tik hormonų dėka šeštąją nėštumo savaitę paaiškėja būsimo individo smegenų lytis. Tačiau hormonų sistema – labai sudėtinga. Jų apykaitos sutrikimai įvairiose žmogaus vystymosi stadijose gali sukelti keistų arba nemalonių situacijų. Pavyzdžiui, moters kūne bus įkalintos vyro smegenys arba atvirkščiai.

Jeigu antinksčiai sintetina per daug hormono, panašaus į vyrišką, genetinė moteris (turinti dvi lytines X chromosomas) gimsta su vyriškomis smegenimis. Jeigu dar daugiau – mergaitė gimsta ir su vyriškais lytiniais organais. Vėliau tai paaiškėja. Ka daryti? Po papildomos vyriškų hormonų dozės tokį individą galima paversti vyru, tačiau jis liks nevaisingas, kadangi organizmas negamina spermos.

Priminsime, kad lytiniai hormonai priklauso steroidinių hormonų grupei. Moteriški vadinami estrogenais, o vyriški – testosteronais. Jie gaminami ne tik lytinėse liaukose, bet ir antinksčiuose. Jų apykaitą reguliuoja endokrininė liauka hipofizė, esanti smegenų pamatinėje dalyje. Tai pagrindinis hormonų apykaitos valdymo centras. Lytinių hormonų veikimas reikiamą akimirką ir reikiamoje vietoje suformuoja ne tik kūną, bet ir vyriškas arba moteriškas smegenis.

Beje, moteriški hormonai suformuoja moterį, bet jei moteris perdaug daili, ji gali būti nevaisinga.

Vyrams tai negręsia. Jie negali turėti perdaug vyriško hormono testosterono. Testosteronas formuoja vyriškumą ir bet koks vyrų hormonų apykaitos sutrikimas gydomas testosteronu. Aišku, kuo šio hormono koncentracija organizme didesnė, tuo agresyvesnis vyras.

Kai kurie hormonai ar jų trūkumas radikaliai pakeičia ir moterų išvaizdą bei elgesį.

Situacija itin komplikuojasi, kai hormonų apykaitos sutrikimus sukelia genetinis defektas. Pavyzdžiui, vyras, gimęs su papildoma lytine X chromosoma, vystymosi metu gauna per mažai vyriško hormono. Todėl vyro kūne susiformuoja nepakankamai vyriškos smegenys. Tokiam žmogui sunku apsispręsti, kuo būti ir jis gali tapti transseksualu, transvestitu, homo arba biseksualu. Arba apskritai atsisakyti sekso. Gamtai pridarius tokių klaidų, atsiranda hermafroditai. Jie patys pasirenka lytį.

Niuansai

Statistika liudija, kad daugiau homoseksualių vyrų gimsta karo arba šiaip sunkmečio metais. Dėl patiriamo streso sutrinka nėščių moterų hormonų apykaita. Mokslininkai, naudodami hormonus, jau sugeba beždžiones ir žiurkes paversti gėjais ar lesbietėmis. Kai kurie specialistai tvirtina, kad kelią homoseksualumui galima užkirsti prieš žmogui gimstant. Be abejo, seksualinę orientaciją lemia trys faktoriai: genetika, hormonai ir aplinka. t.y. auklėjimas šeimoje, kultūriniai tabu arba tradicijos.

Todėl tradicinės orientacijos (sprendžiant pagal genus ir hormonus) vaikas, augdamas gėjų šeimoje, irgi gali tapti gėjumi.

Taigi, galima reziumuoti. Genetika mus formuoja, hormonai lemia, ar mes teisingai funkcionuojame, o psichologija – ar sugebame būti tuo, kuo būti mus užprogramavo gamta.

Moksliniai tyrimai rodo, kad prieš gamtą nepapūsi. Vyriškumas ir moteriškumas yra užprogramuotas mūsų genuose. Tačiau žinant kūno ir smegenų lyties formavimosi mechanizmus, galima ištaisyti ar pakoreguoti kai kuriuos nukrypimus. Padėti tiems, kuriems reikia pagalbos. Kita vertus, tai padeda vyrams ir moterims geriau suprasti priešingos lyties atstovų silpnybes ir prie jų prisitaikyti.

Hormonų terapija gali pakeisti ne tik mūsų lytį. Įmanoma net socialinė inžinerija, keičianti mūsų elgesį ir mąstymą.

Rolandas Maskoliūnas