Ryškėja pašvaisčių paslaptis

Remdamiesi penkių NASA palydovų informacija, jie išsiaiškino, kad pašvaisčių švytėjimą sukelia magnetinės energijos sprogimai, vykstantys per trečdalį atstumo nuo Žemės iki Mėnulio.

Atradimas patvirtino vieną iš pašvaisčių susidarymo teorijų. Ji teigia, kad danguje spalvos nušvinta tada, kai Žemės magnetinio lauko linijos susiduria ir į planetos pusę išskiria didžiulius kiekius kinetinės energijos.

Pašvaistės sietinos su vadinamuoju Saulės vėju – elektros krūvį turinčiomis dalelėmis, kurias žvaigždė reguliariai išspjauna į kosmosą. Žemės magnetinio lauko linijos, nusidriekiančios toli už planetos atmosferos, šių dalelių energiją „sugauna“ ir kaupia.

Pašvaistes sukelia Žemės magnetinių linijų susidūrimas toli kosmose.

Šis fenomenas stebimas, kai dviejų magnetinių laukų ribos dėl šio reiškinio suartėja. Kai pasiekiama tam tikra riba, linijos susijungia, magnetinę energiją paversdamos virsta kinetine bei šiluma.

„Mes parodėme, kad procesas prasideda toli nuo Žemės ir tik vėliau juda jos link“, – teigia tyrimui vadovavęs Kalifornijos universiteto mokslininkas Vassillis Angelopoulosas.

Pašvaistės pradeda formuotis maždaug 128 000 km atstumu nuo Žemės. Tai trečdalis iš 385 000 km, kurie skiria planet ir Mėnulį.

Mechanizmas, sukeliantis pašvaistes, taip pat gali rimtai pažeisti palydovus, energijos akumuliatorius bei komunikacijos sistemas Žemėje.

„Siekiame suprasti šią aplinką ir galiausiai gebėti nuspėti, kada įvyks šie dideli energijos protrūkiai, kad galėtume laiku išjungti pavojingas sistemas palydovuose, o astronautai spėtų saugiai grįžti į erdvėlaivius“, – teigia V. Angelopoulosas.