Pilietiškumas ir tautiškumas: santykio aktualizacija

Destruktyvūs procesai valstybėje: visuomenės susipriešinimas, jaunimo apolitiškumas, tarnautojų ir valdininkų korupcija, masinė emigracija, „protų nutekėjimas“, smurto apraiškų plitimas mokykloje ir kt. yra akivaizdūs. Visi analitikai sutaria, kad viena iš pagrindinių priežasčių, sąlygojančių šių negerovių išplitimą – nuvertėjusios pilietiškumo ir tautiškumo kategorijos, tapatybės praradimas. Tad verta iš esmės pažvelgti į šių kategorijų santykį, o ypač jų turinio kaitą globalizuotame pasaulyje, įvertinti reikšmę visuomenės sveikatai, valstybės tvirtumui ir raidos perspektyvai. Nepakankamai tikslios apibrėžtys gali vesti prie valstybinių institucijų ir visuomeninių organizacijų nesusikalbėjimo, apsunkinti darbų koordinavimą. Neabejotinai pilietiškumo ugdyme turi išryškėti etninės kultūros svarba, kartu ir švietimo įstaigų uždaviniai ją gaivinant, puoselėjant bei paverčiant gyvąja tradicija.
LR Švietimo ir mokslo ministerija 2012 m. yra patvirtinusi „Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrąsias programas“, tačiau jų taikymo metodologija nėra parengta. Galimi programų realizavimo keliai – praktinis šios paskaitos tikslas.