Pralinksmėk – jau greitai pakratysi kojas!

Šis mechanizmas taip pat gali paaiškinti, kodėl vyresni žmonės dažniau būna geros nuotaikos, o kai kurie sunkūs ligoniai į pasaulį žvelgia neįtikėtinai pozityviai. Iš šalies viskas atrodo panašu į paprasčiausią neigimą: žmogus suvokia, kad mirs, bet įtikinėja save priešingai. Tačiau JAV Kentukio universiteto psichologas Natanas Devolis (Nathan DeWall) turi kitą hipotezę. „Manau, kad žmonės, patekę į gyvybei pavojingas situacijas, su emocijomis tvarkosi visiškai apie tai nenutuokdami“, – sako N. Devolis.

Kad patikrintų šią teoriją, mokslininkas surengė keletą eksperimentų su 432 studentais. Pusė jų buvo paprašyti įsivaizduoti mirtį ir mirimą bei trumpai aprašyti įsivaizduojamus pojūčius mirštant. Kita grupė gavo užduotį įsivaizduoti ir aprašyti dantų skausmą – nemalonų, tačiau ne tokį grėsmingą dalyką. Tuomet mokslininkai surengė dar kelis eksperimentus, kad palygintų savanorių emocijas. Paaiškėjo, kad pirmoji grupė buvo akivaizdžiai geriau nusiteikusi.

N. Devolio nuomone, pasąmoninga reakcija į psichologinę įtampą keliančias situacijas kyla akimirksniu. Pavyzdžiui, „mirties grupės“ rašiniai buvo pilni teigiamų žodžių. „Kai paprašai žmonių aprašyti emocijas, kylančias galvojant apie mirtį, jie siunčia baimės ir paniekos signalus“, – pasakoja psichologas, „tačiau tuo pat metu džiaugiasi, kad „susitiks senelę“ arba kad „bus su Dievu“. Tame pačiame tyrime mokslininkas įrodinėja, kad panašią reakciją žmonėms – išskyrus sergančiuosius depresija – sukelia ne tik mintys apie mirtį, bet ir kai kurios gyvenimiškos grėsmės, pavyzdžiui, socialinio atmetimo baimė, mintys apie galimą sutuoktinio neištikimybę ir t.t. „Išlaikyti žmones prislėgtus labai sunku, ir aš manau, kad tai yra viena priežasčių“, – sako N. Devalis.

Čia dar galima pridėti, kad ilgai trunkanti bloga nuotaika dar nebūtinai rodo prastą psichinę sveikatą. Kartais tai būna tiesiog paauglystė…

Tomas Knabikas