Po vandenyno dugnu verda gyvenimas

„Tai turbūt ne tik giliausiai gyvenantys, bet ir karščiausi organizmai, kurių esama giliai jūrų uolienuose“, – mano Džonas Parksas, Kardifo universiteto (Velsas) geobiologas. „Tikėjausi, kad jų rasime tokiame gylyje, tačiau labai nudžiugome, kai tai iš tiesų pasitvirtino. Nuostabu žinoti, kokia didelė planetos dalis yra apgyvendinta“.

Nors žinoma, kad sausumoje gyvybė egzistuoja dar giliau – bakterijų rasta ir 3 km po žeme aukso kasykloje Pietų Afrikoje –, po jūros dugnu anksčiau jos pavyko aptikti perpus mažesniame gylyje nei dabar.

Uolienų mėginius iš gręžinio giliai vandenyne iškėlęs laivas JOIDES Resolution grįžta į uostą Bermuduose.

Parksas su kolegomis, tirdami uolienų pavyzdžius iš grežinio šalia Niufaundlendo salos Kanadoje, rado vadinamųjų prokariotinių ląstelių. Tai giminingi bakterijoms vienaląsčiai mikroorganizmai, kurie neturi branduolio.

Ši gyvybės forma, kaip manoma, energijos gauna iš metano dujų. Organizmai tarpsta 111 mln. metų senumo uolienose, 60-100 laipsnių karštyje. Švelniai tariant, sąlygos – nesvetingos.

„Ten nėra šviesos, nėra ir deguonies“, – pasakoja D. Parksas, – „Iš esmės ten tik akmenys, tačiau yra truputėlis vietos vandeniui, kurio reikia organizmams“.

Atradimas gali pagelbėti ieškant gyvybės kosmose.

„Kol nežinome, kas vyksta ten, giliai Žemėjė, mes neturėsime supratimo, kas įmanoma kitose planetose“, – sako D. Parksas. „Manau, kad žmonės supras, jog nebepakanka pasakyti, ar yra gyvybė Marse, pasėmus šaukštelį dirvožemio“.