Ostrakodai – nuo Ordoviko eros tebegyvenantys mikroorganizmai
Galvojant apie išlikimo specialistus – organizmus, kurie sugeba išnaudoti ekstremalias aplinkas ir jose klestėti, dažnam į galvą pirmiausia šauna mintis apie lėtūnus (vandens meškiukus). Tačiau egzistuoja ir kita grupė, tokia pat sėkminga, prisitaikiusi ir paplitusi globaliai – ostrakodai. Labai tikėtina, jog jūsų kiemo baseine, tvenkinyje ar lietaus balutėje taip pat rastumėte šių vėžiagyvių.
Ostrakodai yra mikroskopiniai vėžiagyviai, turintys dvi susiveriančias karbonatines geldeles. Šie organizmai randami nuo pat Kambro/ Ordoviko periodo ir dabartinių laikų, tad jų gyvavimo laikotarpis siekia net 490 milijonų metų! Tai gausiausia vėžiagyvių grupė. Manoma, jog ostrakodų rūšių skaičius gali siekti iki 65 000, įskaitant dabartines ir jau išmirusias rūšis. Ostrakodų bendrijos – vienos iš labiausiai varijuojančių taksonominių vėžiagyvių grupių, lygiai taip pat kaip ir jų dauginimosi būdai: kai kurios populiacijos dauginasi tik partenogenetiškai (populiacijoje randamos tik patelės). Kitose populiacijose pasireiškia aiškus lytinis dimorfizmas, o trečiose sutinkamos tiek partenogenetiškai, tiek išreikštą lytinį dimorfizmą turinčios rūšys. Labai įdomu tai, jog lytiškai besidauginantys organizmai deda kiaušinėlius, kurie gali ištverti itin prastas aplinkos sąlygas, o platinami gali būti ir vėjo, pakildami net į keliolikos kilometrų aukštį. Verta paminėti, jog šiltuose kraštuose gyvenančios ostrakodų rūšys sugeba bioliuminescuoti – sukurti šviesą organizme vykstant tam tikroms cheminėms reakcijoms.
Ostrakodai sugeba išgyventi įvairiose buveinėse – šaltose ir giliose jūrose, sekliuose šiltuose ežeruose, karštosiose versmėse ar net samanose ir plyšeliuose tarp smėlio – nuo gilių jūrų iki aukštikalnių vandens telkinių. Šiems organizmams netrukdo gyvuoti nei aukštas ar žemas pH, didelis druskingumas, jiems nebaisus šaltis ir karštis.
Šie vėžiagyviai yra viena iš nedaugelio vandeninių organizmų grupių, kitaip jautrių aplinkai. Jie kaupia daugiau nei 25 rūšių mikroelementus iš aplinkos, kurioje gyvena. Todėl cheminė ostrakodų kiautelių sudėtis yra gan sudėtinga, o vėžiagyvių tyrimai labai vertingi. Gauti duomenys naudojami biostratigrafijoje, paleoaplinkos bei biogeografijos analizėms. Jie teikia informaciją apie aplinkos temperatūrą ir druskingumą, cheminę ir fizinę vandens aplinkų ekologiją.
Apsilankę Mokslo festivalio renginyje „Ostrakodai – nuo ordoviko iki dabarties gyvenantys mikroorganizmai“, kuris rugsėjo 13 d. 11, 11.30, 13 ir 13.30 val. įvyks VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto 222 auditorijoje ( M. K. Čiurlionio g. 21/27, Vilnius), pro mikroskopą pažvelgsite į gyvas ir jau išnykusias ostrakodų rūšis, sužinosite apie jų ekologiją, biologiją, išmoksite kur jų ieškoti ir kaip juos atpažinti.
Būtina išankstinė registracija https://www.mokslofestivalis.eu/renginiai/
Simona Rinkevičiūtė
Komentarai