Objektyve – mokslininkas

II vieta. Prof. Osvaldas Rukšėnas, neurobiologas.

Kaip veikia smegenys – viena iš didžiausių gyvosios gamtos paslapčių. Jos įminimas padėtų atsakyti ir į kitą fundamentalų klausimą – kas mes esame? Neurobiologai savo tyrimais siekia išsiaiškinti ir pavienių nervinių ląstelių, ir visų smegenų veikimo mechanizmus bei principus.

Fotografas: Saulė Jonušaitytė

I vieta. Prof. Vladas Vansevičius, astrofizikas.

Tyrimų sritis: galaktikų gimimas, gyvenimas ir mirtis, astrofizikinis gyvybės Visatoje kontekstas.

Fotografas: Gedmantas Kropis

III vieta. Prof. habil. dr. Vladas Žulkus, archeologas. Klaipėdos universiteto rektorius.

Pagrindinės tyrinėjimų kryptys: Baltijos regiono archeologija, Klaipėdos miesto archeologija ir istorija iki XVII a., Vakarų Lietuvos ir Žemaitijos archeologija. Pirmasis Lietuvoje pradėjo povandeninės archeologijos tyrimus.

Fotografas: Algimantas Kalvaitis

Dr. Vykintas Vaitkevičius, archeologas.

Senųjų Lietuvos šventviečių  katalogų autorius. Viena reikšmingiausių atrastų šventviečių – didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo palaikų kremavimo vieta 1377 m. (šventoji Kukuveičio giraitė; dabar – laukas prie Gudulinės kaimo Maišiagalos apylinkėse).

Fotografas: Gediminas Bartuška

Prof. habil. dr. Vladas Algirdas Bumelis, chemikas – biotechnologas.

Farmacinės biotechnologijos mokslo bei pramonės pradininkas, iniciatorius ir įkūrėjas Lietuvoje.

Fotografas: Ramūnas Danisevičius

Prof. habil. dr. Rimantas Jankauskas, antropologas.

Mokslininkas atlieka Lietuvos praeities gyventojų paleoantropologinius tyrimus. Tai yra medicinos, archeologijos ir istorijos sandūra. Tokie tyrimai padeda parodyti, kaip gyveno žmonės praeityje: kaip maitinosi, kuo sirgo, kaip atrodė, kokia buvo jų gyvenimo trukmė. Tokie tyrimai gali būti vertingi ir biomedicinai, nes eksperimentiškai patikrinti kai kurias hipotezes šiuolaikinėje medicinoje sunku ar net neįmanoma. Paleoantropologinė medžiaga gali būti naudinga, analizuojant žmogaus biologinės adaptacijos dėsningumus ir galimybes, žmonių įvairovės ribas.

Fotografas: Olga Posaškova

Prof. habil. dr. Juozas Kulys, fizikochemikas, akademikas.

Valstybinės, Baltijos Asamblėjos ir Lietuvos mokslo premijų laureatas, atlieka tyrimus bioelektrokatalizes srityje. Bioelektrokatalizės esmė yra elektrodinių procesų greitinimas fermentais. Bioelektrokatalizės reiškinys apima ląstelės medžiagų apykaitos elektronų srauto matavimus, medžiagų sintezės ar net organizmo aprūpinimo elektros energija būdus. Juozas Kulys pirmasis panaudojo organinius metalus bioelektrokatalizėje, sukūrė bioelektrokatalizės hidrolitiniais fermentais principus, organizavo medicininės paskirties metabolitų analizatorių gamybą. Daugiau nei  400 mokslo darbų, keturių monografijų ir trisdešimties patentų autorius. Vienas iš dažniausiai cituojamų Lietuvos mokslininkų.

Fotografas: Petras Malūkas

Dr. Kęstutis Jasiūnas, fizikas.

 UAB „Ekspla“ generalinis direktorius.Mokslo istorikai ir praktikai sako, jog XX amžiaus progresą kūrė elektronas. XXI amžiuje karaliaus ir mokslo pažangą lems fotonas. Lazeris yra pagrindinis įrankis, valdantis šias šviesos daleles.

Fotografas: Herkus Milaševičius

Doc. dr. Nijolė Janulaitienė, gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademijos lektorė ir Kauno medicinos universiteto lektorė, ir doc. dr. Daiva Janulaitytė – Gunther.

Jos įsitikinusios, jog visais laikais žmonės troško, kad karių ir gydytojų tarnystę žmogui bei tėvynei vainikuotų pergalės.

Fotografas: Gediminas Žilinskas

Prof. habil. dr. Artūras Žukauskas, fizikas, LMA narys ekspertas.

Naujausių puslaidininkių tyrinėtojas, naujos kartos šviesos šaltinių kūrėjas. Manoma, kad po dvidešimties metų kaitinamąsias lemputes pakeis kur kas labiau ekonomiškas puslaidininkinis apšvietimas. Dėl to pasaulis kasmet sutaupys apie 100 mlrd. JAV dolerių.

Fotografas: Tomas Bauras

Prof. habil. dr. Romualdas Karazija, fizikas teoretikas.

Žinomas atomo teorijos specialistas, daugiaelektroninės Rentgeno ir Ožė spektrų teorijos bendraautorius. Kelių monografijų, vadovėlių, daugelio mokslinių straipsnių autorius. Vienas aktyviausių bei kūrybingiausių mokslo populiarintojų Lietuvoje. 2004 metais tapo Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos apdovanojimų laureatu.

Fotografas: Olga Posaskova

Ramūnas Grigonis, biologas.

Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už kolekcijos pildymą ir mokslinę analizę.

1919 m. liepos 15 d. įkurtas Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus. Jis yra vienas seniausių Lietuvoje, tačiau kai kurie eksponatai senesni už patį muziejų. Seniausi eksponatai, datuojami 1860 – 61 metais, atkeliavo iš Tado Ivanausko tėvo Leonardo įkurto „Paukščių kambario“. Šiandien Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejus turi sukaupęs apie 207,000 eksponatų.

Fotografas: Modestas Rolandas Patašius

Prof. habil. dr. Ričardas Rotomskis, fizikas.

Gydymo sėkmę dažnai lemia kuo ankstyvesnė ir tikslesnė diagnostika. Kuriami nanodiagnostikos metodai papildys optinius audinių diagnostikos metodus, kurie irgi nuolat tobulinami. Dabar eksperimentuojama ir su įmagnetintomis nanodalelėmis, kurios kada nors taps „gudriomis“ kulkomis, naikinančiomis vėžines ląsteles. Galutinis nanomedicinos tikslas arba vizija – daugybė nanorobotų, kurie nuolat kontroliuos visų mūsų organų būklę, diagnozuos sugedusias ląsteles ir jas arba taisys, arba be gailesčio naikins. Taip pat valys toksinus, įvairius nuodus, susidėvėjusias organeles keis naujomis ir panašiai. Tokių idėjų apstu ne tik fantastiniuose romanuose ar filmuose, bet ir drąsiausių futurologų prognozėse.

Fotografas: Vygintas Skaraitis

Doc. habil. dr. Daiva Rastenytė, neurologė.

Viena iš dažniausiai cituojamų Lietuvos mokslininkių gamtos mokslų srityje.

Fotografas: Teodoras Biliūnas

Prof. habil. dr. Leonas Valkūnas, fizikas.

Kelis dešimtmečius savo vadovaujamose mokslinėse grupėse Vilniaus universitete ir Fizikos Institute nagrinėja fotosintezės pirminius (fizikinius) vyksmus: šviesos sugertį, energijos pernašą, krūvininkų atskyrimą fotosintetinėse struktūrose. Mokslininko tyrimai leido nustatyti fotosintezės savireguliacijos veikimo mechanizmą. Šis rezultatas reiškia, jog tikimasi sukurti dirbtinę fotosintezę – neišsenkantį ir visiems prieinamą energijos šaltinį.

Fotografas: Simonas Švitra

Prof. habil. dr. Gediminas Motuza, geologas.

Pagrindinės tyrimų sritys – seniausio ir giliausio Lietuvos gelmių klodo – kristalinės plutos sandaros, susidarymo, amžiaus ir raidos tyrimai. Mokslininkas dalyvavo, surandant Varėnos geležies rūdos telkinius, Margionių vario – molibdeno rūdos ir kitų naudingųjų iškasenų apraiškas, nustatant jų kilmę. Surado meteoritinius kraterius Lietuvoje. Organizavo tarptautinius projektus, kurių dėka gauti nauji duomenys apie Lietuvos plutos ir mantijos sandarą iki 90 km gylio. Geologinius tyrimus atliko Mozambike, Norvegijoje, Jakutijoje.

Fotografas: Tomas Kauneckas

Dr. Ramūnas Valiokas, biofizikas.

Po dešimties metų darbo Švedijos ir Vokietijos mokslo institutuose dabar jis yra Fizikos institute įkurtos Funkcinių nanomedžiagų skyriaus vadovas. Taikant originalią nanolitografijos metodiką, mokslininkai pagamino kelis šimtus kartų plonesnes už plauką struktūras, vadinamas biolustais, kuriose galima vienu metu stebėti daugybę įvairių biocheminių reakcijų. Tokie lustai po kelerių metų gali būti pradėti naudoti labai tiksliai ir jautriai diagnostikai, vienu metu tiriant kelių šimtų ligų požymius.

Fotografas: Petras Malūkas