Nutukimas, arba patogaus gyvenimo pavojai

Valgome vis daugiau tortų ir kitų saldumynų. Natūralų maistą keičia pagerintas, aišku, kabutėse. Pagamintas, tarkim, iš pagreitintai užaugintų gyvulių arba genetiškai modifikuotų organizmų. Fermose siautėja tikros hormonų audros. Didieji maisto koncernai, vaikydamiesi vis didesnio pelno, gundo mus įvairiais suvožtiniais. Mes gi, paskendę darbuose, neturime laiko ramiai pavalgyti. Ir visa tai jau duoda karčių vaisių. Medikai skelbia pavojų, jie regi sparčiai artėjančią epidemiją. Jos pavadinimas – metabolinis sindromas, paplitęs visame pasaulyje.

Metabolizmas, arba medžiagų apykaita – tai organizmo funkcionavimo esmė. Šiame procese dalyvauja daug sistemų: hormonai, maistas, fermentai ir pan. Medžiagų apykaitos reakcijas labai nesunku išbalansuoti, o tai jau sukelia įvairias sunkias ligas. Pavyzdžiui, cukrinio diabeto atveju metabolizmas sutrinka visapusiškai ir iš esmės. Įvairių ligų vystymuisi labai svarbi mityba. Neveltui sakoma, kad esame tuo, ką valgome. Pastaruoju metu mokslininkai nustatė, kad itin svarbi mūsų organizmo vidinė sistema – endokanabinoidinė sistema, kurios sutrikdymas gresia labai sunkiomis pasekmėmis. O ją išvesti iš pusiausvyros palyginti nesunku. Ypač tuomet, jeigu gausiai vartosime sintetinių kanabinoidų (maisto papildų, skonį gerinančių medžiagų), aktyvinančių minimą sistemą. tao skatina apetitą ir, be abejo, didina kūno masę. Bene pavojingiausias iš tokių sintetinių kanabinoidų – E 621, pagerinantis arba sustiprinantis maisto skonį. Jo nemažai yra greitame maiste.

Būtent dėl greito maisto pomėgio nutukimas Amerikoje įgavo grėsmingą mastą ir virsta pandemija. Tai duoda didžiulį  pelną tokio maisto gamintojams, bet alina žmogaus organizmą ir žlugdo visą sveikatos apsaugos sistemą. Todėl gydytojai pataria grįžti į savo virtuvę, skirti mitybai daugiau laiko, ir valgyti reguliariai. Antraip visos sistemos pertempiamos ir ima vystytis nelemtasis metabolinis sindromas.

Medikai kol kas nelabai supranta, kodėl vystosi nutukimas. Koks yra genų, aplinkos indėlis, ir t.t. Todėl nutukimo gydymas metodai kol kas gana primityvūs. O ką galima pasakyti apie mėginimus atsikratyti antsvorio, naudojantis vadinamaisiais natūraliosios medicinos metodais, derinant maistą pagal kraujo grupes. Ar čia yra racijos? Iš tiesų ne. Visa tai primena burtus, teigia medikai endokrinologai. Būtent dėl mūsų valio stokos šis metabolinis sindromas pasaulyje plinta ir medikai nemato jokių prošvaisčių. 

Nutukimas: latviškas požiūris

Atviros sienos ir globalizmas, kaip sakoma, labai paspartino idėjų mainus ir visuomenės progresą. Prie to prisidėjo ir informacinės technologijos. Pasak Tomo Friedmano, pasaulis tapo plokščias. Na, o mes tampame vis labiau apvalūs. Bėda ta, kad tokiame plokščiame pasaulyje vienodai lengvai plinta ir geros, ir žalingos idėjos. Pavyzdžiui, greito maisto mada. Su tuo susiduria ir mūsų kaimynai, savaip sprendžiantys iškylančias visuomenės sveikatos problemas.

Nutukimas nėra natūralus. Jis nesiderina su išlikimo gamtoje dėsniu. Gamtoje nėra nutukusių gyvūnų, kaip primityviose bendruomenėse nėra storulių. Šis fenomenas atsirado tuomet, kai pasauly ėmė formuotis pirmosios didžiosios civilizacijos. Storas žmogus reiškė ir jo aukštą statusą visuomenėje – vadinasi, jis turėjo už ką iki soties pavalgyti ar net persivalgyti. Šiuolaikiniai tyrimai liudija, kad išsivysčiuose šalyse madingiausia yra normali kūno masė.

Rygos ekonomikos mokykloje dirbantis socialinis antropologas, prof. Roberts Ķīlis sako: „Tyrimai, atlikti įvairiose Europos šalyse rodo, kad nutukimas susijęs su socialine ekonomine padėtimi. Tarkim, Vakarų Europoje mažiausiai nutukę tie, kurie užima aukštą socialinę padėtį, daug uždirba, yra išsilavinę ir užima atsakingas pareigas”.

Nutukėlių pasaulio čempionai, be abejo yra amerikiečiai. Daugiau kaip penktadalis visų šalies gyventojų nutukę. Europoje tokių žmonių yra apie 15%, o Latvijoje – maždaug dešimt procentų. Tačiau džiaugtis arba atsipalaiduoti dar per anksti. Mat Amerikoje šis rodiklis padvigubėjo per pastaruosius dvidešimt metų. Vadinasi, 2028 – aisiais dėl prastos mitybos ir nejudraus gyvenimo būdo Europai ir Latvijai gresia antsvorio pandemija.

Roberts Ķīlis: “Galima pastebėti įdomias tendencijas. Tai, kad mėginama išvengti gresiančios epidemijos, liudija kai kurie gal net keistoki pavyzdžiai. Ne tik žmonės mėgina keisti savo gyvenimo būdą, bet kai kurių šalių vyriausybės irgi tai skatina. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje storuliams dalijami sveiko maisto kuponai ir šiems žmonėms mokama, jeigu jiems pavyksta numesti svorio. Panašios akcijos vyksta ir kitose šalyse”.

Politinio elito susirūpinimas tautos storėjimu suprantamas. Kai kuriose Europos šalyse bendrasis šalies produktas dėl to sumažėjo vienu procentu. Pavyzdžiui, Ispanija apskaičiavo, kad nuostoliai dėl gyventojų nutukimo šaliai kainuoja du su puse milijardo eurų kasmet. Apskaičiuota, kad Europos Sąjungoje septyni procentai išlaidų sveikatos apsaugai susiję su nutukimu. Specialistai teigia, kad antsvoris yra viena iš dešimties pagrindinių mirties priežasčių. Netolimoje ateityje širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, kuriuos sukelia nutukimas, taps pagrindine europiečių bei latvių sveikatos problema. Įskaitant ketvirtį visų vaikų, t.y. tris milijonus. Šis skaičius kasmet išauga 400,000.

Nutukimas – sudėtinga ir didžiąja dalimis paveldima genetinė problema. Šaltinis: blog4brains

Dr. Andris Baumanis, šeimos gydytojas sako: „Latvijoje irgi jaučiamas susirūpinimas dėl minėtų tendencijų. Dabar vis daugiau kalbama apie vadinamąjį metabolinį sindromą. Nuo jo kenčia žmonės, turintys antsvorio, aukštą kraujospūdį, didelę cukraus ir cholesterolio koncentraciją kraujyje. Šie požymiai reiškia didesnę riziką mirti nuo infarkto ir kitų širdies ligų. Nuo šių ligų miršta labai daug Latvijos gyventojų ir pagal šią statistiką šalis užima vieną pirmaujančių vietų pasaulyje”.

Nutukimas yra sudėtinga genetinė problema. Dešimtys genų dalyvauja svorio reguliavimo procese. Šiuolaikinė medicina kol kas negali pataisyti reikiamų genų. Tačiau galima atlikti genetinius testus ir nustatyti, ar vaikas turi polinkį tukti. Įvairūs tyrimai liudija, kad nutukimas yra didele dalimi paveldimas. Mat 70 – čia % atvejų nutukusio vaiko bent vienas tėvas irgi yra nutukęs. Kita vertus, ne visi su tuo sutinka. Praėjusiais metais žurnale „Science“ išspausdintame straipsnyje teigiama, kad genetikos indėlis tėra tik 10%. O tai reiškia, kad antsvorį dažniausiai lemia netinkama mityba ir gyvenimo būdas.

Dr. Andris Baumanis: „Problema ta, kad šie žmonės netinkamai maitinasi. Jie valgo beveik taip pat, kaip jų seneliai, o juda kur kas mažiau. Be to, dar prisideda genetinis polinkis į nutukimą, ir štai toks rezultatas. Visi šie žmonės galėtų sumažinti antsvorį, jeigu paklausytų dietologų rekomendacijų, imtų sportuoti. Tačiau svarbiausia, ar pacientui pavyks tokio režimo laikytis visą likusį gyvenimą. Ar pavyks įprasti saikingai maitintis ir judėti”.

Nejudrus gyvenimo būdas charakteringas vis didesnei visuomenės daliai. Ir turintiems antsvorio, ir dirbantiems sėdimą darbą, netgi jauniems žmonėms. Latvijoje tik 46% paauglių pakankamai fiziškai aktyvūs. Pavyzdžiui, 45% vienuolikmečių mergaičių sportuoja. Sulaukus penkiolikos metų, jų skaičius sumažėja dešimčia procentų. Dietos specialistai ir treneriai nustatė, kad jų klientais vis dažniau tampa paauglės mergaitės, kurių svoris viršija 100 kilogramų.

Vieno Rygos sporto klubo treneris Normunds Tomsons teigia: „Pas mus kreipiasi žmonės, kurių pagrindinis tikslas – reabilitacija. Yra daug pavyzdžių, kai pacientai turi išmokti elementarių judesių. Jie taip mažai judėjo, kad dabar įmanoma tik reabilitacija. Po to palaipsniui didinamas aerobinis aktyvumas, kontroliuojant pulsą. Tada dažninamas pulsas, naudojami kiti pratimai, siekiant išvengti mikrotraumų”. 

Tas nelemtas apetitas

Riebalai ant mūsų pilvo auga ne tik dėl nuolatinio sėdėjimo, bet ir dėl maisto. Mes valgome tiesiog per daug ir nereguliariai. Per pastaruosius penkiolika metų maisto kaloringumas išaugo 15%. Todėl, valgydami tą patį maistą, kaip mūsų tėvai ar seneliai, gauname daugiau kilokalorijų.

Normunds Tomsons: „Reikia kruopščiai rinktis maisto produktus ir planuoti darbo dieną, kad užtektų laiko papietauti. Pagrindinė klaida – nedaug užkandama ryte, dieną visai nevalgoma, o grįžus namo prisikemšama maisto ir einama miegoti. Šis maistas per naktį skrandyje ir žarnyne pūva, o mes stebimės, kad mums auga pilvas”.

Mokslininkai ir dietologai neabejoja dėl greito maisto ir spalvotų vaisvandenių daromos žalos, tačiau šių produktų vartojima ne mažiau.

Dr. Andris Baumanis: „Mes per mažai bendraujame su savo vaikais ir duodame jiems dienpinigių, už kuriuos jie patys perkasi maistą. Paprastai šiuos pinigus jie išleidžia netoli mokyklos. Pažiūrėkime, ką jie gali nusipirkti: bulvių traškučių, saldumynų ir panašių dalykų. Dėl šios priežasties Latvijos švietimo ministerija ketina uždrausti prekiauti šiais gaminiais mokyklose ir netoli mokyklų.

Greiti užkandžiai turi daug riebalų, o putojančiuose gėrimuose gausu angliavandenių – cukraus. Mūsų organizmas nepajėgia apdoroti, suskaidyti tokio didelio kiekio riebalų ir angliavandenių. Todėl jie virsta papildomais kilogramais. Be to, yra papildomas efektas – cukrus maišomas su druska tam tikru santykiu, pridedant riebalų, kad sužadintų žmonėms apetitą ir jie negalėtų sustoti. Toliau kimštų maistą”.

Tad kaip nustatyti, kad turite antsvorio ir reiktų susirūpinti sveikata? Specialistai tą nustato, apskaičiuodami kūno masės indeksą. T.y. ūgio ir svorio santykį.

Dr. Andris Baumanis: „Kai pas jus ateina pacientas, jūs jį pasveriate ir išmatuojate ūgį, neskubėkite patys viską pasakyti, tegu jis pats pažaidžia su šiais duomenimis. Tegu pats įvertina, ar jo svoris yra normalus, ar jis jau netelpa į rekomenduojamą intervalą. Pažvelgęs į kūno masės indeksą, žmogus pats suras maksimalias leistinas ribas”.

Tad ar įmanoma ką nors padaryti, kaip elgtis, ir kaip medicina mums gali padėti? Galbūt daugiau verta kliautis profilaktika arba genetine analize? Viena vertus mokslininkai toliua pluša, norėdami kuo tiksliau nustatyti rizikos genus ir užsiimt cukrinio diabeto profilaktika. Kita vertus, daug kas yra mūsų rankose. Kai darbar visur yra tiek lengvai pasiekiamos informacijos, tiesiog gėda apsileisti. Matyt, linkusiems tukti žmonėms vertėtų nuolat mankštinti ne tik raumenis, bet ir smegenis. Ir ugdyti valią. Pagrindinis gimklas prieš nutukimą ir su juo susijusias sunkias ligas – mūsų intelektas, domėjimasis savimi.