Naujų galaktikų – kaip šieno

Tokios astronomų sėkmės paslaptis – specialus prietaisas spektrometras, įmontuotas viename geriausių pasaulio teleskopų Atakamos dykumoje Čilėje. Spektrometras „mato“ infraraudonuosius šilumos spindulius ir daro labai aukštos kokybės nuotraukas.

Astronomų komanda, vadovaujama Nicolaso Bouché, naujas galaktikas surado orietuodamasi pagal kvazarus – labai tolimus, tačiau labai ryškius dangaus objektus. Jei tarp kvazaro ir Žemės yra galaktika, ji sugeria dalį kvazaro šviesos. Dėl to specialiose nuotraukose tokie kvazarai atrodo patamsėję. Taigi mokslininkai išsitraukė storutėlius nuotraukų katalogus ir atsirinko keletą tinkamų egzempliorių, o tuomet pradėjo žvalgyti aplinkinius dangaus lopinėlius.

Nuotraukoje: dailininko piešinys, vaizduojantis VLT teleskopo (angl. Very Large Telescope) modelį, per kurį astronomai surado naujų galaktikų. Mažas, bet labai ryškus taškas – tai kvazaras, kuris pasitarnauja kaip signalinis žibintas, rodantis, kur reikia ieškoti.

„Surasti ir pamatyti pačias galaktikas sudėtinga, nes jos gana blyškios, lyginant su akinančiu kvazaro švytėjimu“, – sako N. Bouché.

Būtent čia ir pravertė nauja technika teleskope, leidžianti atskirti kvazaro ir galaktikos šviesas. Tokiu būdu mokslininkai šalia 20 pasirinktų kvazarų aptiko 14 galaktikų. Visos jos susiformavo laikais, kai Visatai buvo maždaug 6 milijardų metų, t.y., beveik pusė tiek, kiek yra dabar.

„Toks aukštas išaiškinimo procentas – labai džiugus rezultatas“, – sako astronomas. „Kita vertus, surastosios galaktikos nėra eilinės: jos labai pastebimos ir aktyviai formuoja naujas žvaigždes“. „Radinukių“ produktyvumas išties milžiniškas, prilygstantis 20 naujų saulių per metus.

Tomas Knabikas