Nano-vinys – į tradicinės tekstilės karstą

Drabužiai, turintys savybę savaime išsivalyti, taps „ateities tekstilės bruožu“, įsitikinęs Australijos Monašo universiteto mokslininkas Walid Daoud.

 

Su kolegomis jis padengė šilko ir wilnos audinius titano dioksido mineralais. Ši medžiaga dažnai naudojama pramonėje, tačiau kitais tikslais. Tada mokslininkai patobulintus ir įprastus audinius apipylė raudonuoju vynu ir paliko dirbtinėje saulės šviesoje.

 

Po 20 valandų dėmės ant nanodalelėmis padengtų audinių buvo beveik išnykusios, o ant kitų – beveik tokios pat ryškios. Paslaptis štai kur: šviesa reaguoja su naujovišku audinių apvalkalu ir ardo organines molekules, pavyzdžiui, dažus, paversdama juos į anglies dvideginį ir vandenį. Procesui vykti pakanka kambario temperatūros.

 

Nors mokslininkai patys dar nenešioja savaime išsivalančių drabužių, jie prasitarė, kad vyksta bendradarbiavimas su žinoma tekstilės kompanija. „Manau, netrukus produktas pasirodys rinkoje“, – teigia vienas tyrimų bendraautorių Wing Sze.

 

Beje, naujieji audiniai neturi toksinių medžiagų ir išsaugo tiek natūralią medžiagos struktūrą, tiek spalvą.

 

JAV Viskonsino universiteto mokslininkai taip pat kuria savaime išsivalančią medžiagą, tačiau daug įvairesnės paskirties. „Ją bus galima naudoti viskam: automobilių stiklams, langams, lėktuvų sparnams“, – sako prof. Tomas Krupenkinas.

 

Medžiaga pagaminta iš nano-vinių – dalelių, kurios taip pramintos todėl, kad primena iki pusės į į lentą įkaltų vinių mišką. Nano-vinys lieka sausos ir švarios todėl, kad vandens molekulės tiesiog negali tarp jų pralįsti. Taigi audinys sulaiko ne tik vandenį, bet ir aliejus, įvairius tirpiklius ir kitokias medžiagas, kurias sudaro vandenilis ir anglis. Kad išpurvinti marškinėliai išsiplautų, pakanka juos pakišti po tekančiu vandeniu ar tiesiog gerai papurtyti.

 

Žinoma, nieko nėra amžino, ir nano-vinių danga galiausiai išsiteps. Tuomet ją galima arba nuvalyti nuo paviršiaus su vandeniu arba pakeisti nauja danga, teigia T. Krupenkinas.

 

Tiesa, kol pamatysime nano-vinimis padengtus langus, turės praeiti laiko. Tokią dangą reikia padaryti patvarią, kad ji veiktų ilgus metus.

 

Indianos Purdue universiteto medžiagų mokslininkas Džefris Jangbladas (Jeffrie Youngblood), kuris šiuo metu tobulina nerasojančias dangas, mano, kad savaime išsivalančios medžiagos greitai bus visur aplink mus.

 

„Dabar stebime pirmąsias savaime išsivalančias technologijas“, – sako specialistas. „Per ateinančius dešimt metų jų pasipils gausybė".