Musės akis pasiskolins robotai

Technologija ypatinga tuo, kad leidžia greitai nustatyti objektų kraštus ir ribas. Įvairūs nepilotuojami aparatai, nuotoliniu būdu valdomos raketos ir greiti pramoniniai apžiūros robotai su tokiomis „akimis“ galėtų aptikti mažų matmenų judančius objektus ir labai tiksliai nustatyti jų vietą.

Būtent tokiomis savybėmis pasižymi ir naminės musės akys. Šis vabzdys turi vadinamąjį regėjimo hyperaštrumą, arba gebėjimą matyti daiktų ribas tiksliau, nei akys realiai gali. Tokią savybę turi ir daug kitų gyvūnų, įskaitant žmones. Tiesa, nors musės geba pastebėti ir reaguoti į judančius objektus daug greičiau už netreniruotus žmones, kitais požiūriais šių vabzdžių regos kokybė „vargu ar prilygsta“, teigia mokslininkai.

Sudėtinės Musca Domestica akys.

Musės akys sudarytos iš maždaug 3 tūkstančių omatidijų – pagrindinių sudedamųjų akies dalių. Kiekviena omatidija turi 8 fotoreceptorius, šviesą paverčiančius jonų srove, kuri juda į vaizdo apdorojimo sistemą. Įdomu tai, kad kiekvieno receptoriaus matomas vaizdo laukas ant gretimo receptoriaus vaizdo „užlipa“ iki 90 proc.

Įprastinės vaizdo apdorojimo sistemos dažnai yra skaitmeninės: jos priima duomenis eilės tvarka, todėl dažniausiai jiems apdoroti prireikia gana daug laiko ir išteklių. Tuo tarpu musės naudoja analoginį metodą, kuris leidžia joms iš bendro duomenų srauto „ištraukti“ informaciją apie objektų kraštus daug greičiau, o duomenis apdoroti paraleliai.

Mokslininkų sukurtas jutiklis imituoja musės fotoreceptorius, kurie uždengia vienas kitą, ir paralelinę vaizdo apdorojimo sistemą. Sensoriaus linzė – tai 1 mm skersmens sfera, kuri šviesos spindulius nukreipia į receptorius, vienas kitą uždengiančius apie 70 proc. Per bandymus jutiklis atpažino 1 mm pločio plaušelį, judinamą iki 200 mm atstumu nuo linzės, su minimalia paklaida.

Nors technologiją kūrėjai tobulina, jie pirmiausia ją įsivaizduoja tik kaip papildančią labiau įprastas vaizdo gavimo sistemas.