monių rasės evoliucija greitėja

Žmogaus genomo tyrimai atskleidžia šimtus genų, susijusių su pokyčiais per pastaruosius dešimt tūkstančių metų.

„Mes žinome, kad žmogaus smegenys pradėjo vystytis gana neseniai”, – sako JAV Viskonsino universiteto paleoantropologas Johnas Hawksas. Pasak jo, kaukolės matavimai rodo, kad mūsų smegenys paskutiniuosius penkis tūkstančius metų traukėsi.

„Kalbant apie vėliausius evoliucinius pokyčius, apie smegenis mes žinome turbūt mažiausiai, tačiau pagal archeologinius duomenis matome, kad beveik visur – Europoje, Kinijoje, Pietų Afrikoje, Australijoje – smegenys sumažėjo maždaug 150 kubinių centimetrų. Tai maždaug dešimt procentų”, – sako mokslininkas.

J. Hawkso teigimu, žmogaus smegenys tikriausiai traukiasi dėl to, kad, priešingai nei pirmykštėse medžiotojų-rinkėjų bendruomenėse, šiais laikais mes galime daugiau pasikliauti kitais žmonėmis, apsiriboti siauresne veikla, ir galbūt dėl to smegenų nebereikia tiek daug.

Kaip geriausią šiuolaikinės žmogaus evoliucijos pavyzdį paleoantropologas nurodo augantį atsparumą maliarijai. Ši liga dažnai taikosi į žmogų vaikystėje ir yra pavojingiausia vaikams, todėl bet koks genetinis veiksnys, padedantis jos išvengti, taip pat reiškia ir didesnę tikimybę, kad individas turės palikuonių.

Organizmo apsisaugojimo nuo maliarijos pavyzdžių yra daug. Geriausiai žinoma yra vadinamoji pjautuvo pavidalo ląstelių anemija, kuri pakeičia ląstelių formą. Nors tokios ląstelės gali sutrikdyti kraujo apytaką ir pažeisti audinius, jos taip pat neleidžia maliarijos parazitams užkrėsti kraujo kūnelių.

„Nors pjautuvo pavidalo ląstelės labiausiai paplitusios Afrikoje, yra ir jų Indijos-Pakistano variantas, kuris, atrodo, išsivystė savarankiškai”, – aiškina J. Hawksas. – Abu variantai atsirado labai neseniai, per pastaruosius tris ar keturis tūkstančius metų, ir per tą laiką bendruomenėse jų padaugėjo 10-15 procentų. Tai gana staigūs pokyčiai”.

Kitas pavyzdys – tolerancija laktozės baltymui piene. Didžioji pasaulio gyventojų dalis laktozės suvirškinti, taigi – ir gerti pieno, negali. Tačiau europiečių organizmuose prieš maždaug 7500 metų išsivystė laktozę skaidančios bakterijos, kurios leido jiems gerti gyvūnų pieną ir tokiu būdu pasinaudoti neišsenkančiu baltymų šaltiniu, išvengiant gyvulių skerdimo.

Yra ženklų, kad žmogaus evoliucija ne tik tęsiasi, bet ir greitėja. J. Hawksas su kolegomis rado daugybę genų mutacijų, atsiradusių per pastaruosius 40 tūkstančių metų. Kaip paaiškinti šiuos pokyčius?

„Žmogaus ekologija keičiasi, – sako specialistas. – Didžiausi pokyčiai yra susiję su žemdirbyste, dėl kurios žmonės pradėjo priklausyti nuo maisto šaltinių, kurie iki tol nebuvo itin svarbūs ir radikaliai pakeitė medžiotojų-rinkėjų meniu. Pavyzdžiui, žemę dirbančios tautos turi daugiau genų, valdančių seilių amilazės baltymus, kurie padeda virškinti krakmolą”.