Mokslo naujienos

Ateities mieste – nė lašo energijos pro šalį

Alinančiame dykumos klimate Jungtinių Arabų Emyratų centre kyla miestas, kuriam visą energiją – o jos reikės labai nedaug – tieks atsinaujinantys šaltiniai. 22 mln. dolerių kainuosiantis miestas turėtų tapti Silikono slėnio atitikmeniu Viduriniuosiuse rytuose, orientuotu į „švarios“ energijos technologijas.

Ančiasnapiai primena žvynuotą žmogaus praeitį

Keisčiausias pasaulio padaras turi žinduolio kailį, plėvėtas anties kojas, deda kiaušinius it roplys ir maitina atžalas pienu. Ančiasnapio genome, kurį neseniai iššifravo mokslininkai, tvyro lygiai tokia pati painiava.

Sprogstančios žvaigždės anatomija

Mokslininkų komanda kitamet viename galingiausių pasaulio superkompiuterių sunaudos 22 mln. skai čiavimo valandų, simuliuodami reiškinį, kuris trunka mažiau nei 5 sekundes.

Nanodalelės – puiku, bet…

…liaudies išmintis byloja: ko per daug – tas nesveika. Mokslininkai seniai žino, kad sidabras turi savybę numarinti žalingas bakterijas, ir dabar sidabro nanodalelių jau galima rasti įvairiose prekėse. Tačiau JAV Misūrio universiteto mokslininkai atrado, kad šios dalelės taip pat gali sunaikinti ir gerąsias bakterijas, kurios naudojamos pašalinti amoniakui iš nutekamųjų vandenų.

L. da Vinčio parašiutui išsiskleisti prireikė 523 metų

Reikia išties stiprių nervų, kad galėtum iššokti su parašiutu, sukurtu pagal brėžinius, kuriems daugiau nei pusė tūkstančio metų. Vis dėlto kaskadininkas iš Šveicarijos nusprendė pasitikėti italų išradėjo genialumu.

Galvakojų karaliaus skrodimas

Naujojoje Zelandijoje mokslininkai iš šaldiklio ištraukė ten ilgiau nei metus laikytą retą gelmių padarą – kolosalųjį kalmarą. Jis turėtų visiškai atitirpti iki trečiadienio, tuomet numatyta jo apžiūra.

Degusis ledas

Taip mokslininkai vadina metano hidratus – galbūt paskutinįjį stambų anglies pagrindu sukurtų degalų šaltinį. Tačiau pirmiausia reikia išmokti kasti šiuos kristalus, kurių klodai slūgso po vandenynų dugnu ir amžinojo įšalo zonoje.

Ar ten kas nors yra?

Greičiausiai – ne, pasak Rytų Anglijos universiteto profesoriaus. Jo sukurtas matematinis modelis rodo, kad tikimybė rasti protingą gyvybę į Žemę panašiose planetose yra maža, įvertinus laiką, kurio prireikė atsirasti žmonėms ir likusį gyvybės Žemėje egzistavimo laiką.

Debesėli debesėli, ką tu reklamuoji?

Praėjusio dešimtmečio pabaigoje du visame pasaulyje dirbantys specialiųjų efektų kūrėjai pagalvojo: kas būtų, jei pavyktų išmokyti debesis įgauti norimą formą? Greičiausiai nutiks taip, kad jie abu taps labai turtingais.