Mokslo naujienos

Nauja hominidų rūšis?

Pietų Afrikoje rasti ypatingi dviejų hominidų (į žmogų panašių padarų) palaikai. Suaugusios moters ir jaunuolio – galbūt motinos ir sūnaus – fosilijoms yra šiek tiek daugiau nei du milijonai metų.

Bioninės akies bandymai – per trejus metus

Australijos mokslininkai sukūrė pusiau dirbtinės akies prototipą ir vėliausiai po trejų metų planuoja jį implantuoti pirmajam pacientui. Technologija padės žmonėms su regėjimo negalia atgauti judėjimo laisvę ir savarankiškumą.

Daugiau proto Marse

Marse važinėję NASA roveriai „Dvasia” ir „Galimybė” iš pat pradžių buvo gan savarankiški. Kadangi signalas iš valdymo centro Žemėje iki Raudonosios planetos skrieja kelias minutes, robotams buvo būtina patiems priimti būtinus sprendimus, kad jie, pavyzdžiui, neįkristų į kokį kraterį. Tam jie buvo apdovanoti dirbtinio intelekto sistemomis.

Suk suk ratelį

Mūsų gimtoji planeta Žemė skrieja kosminėje erdvėje kur kas greičiau net už „Formulės 1″ pilotą Michaelį Šumacherį – maždaug 65 000 mylių per valandą greičiu. Nepaisant to, aplink Saulę ji apsisuka tik per metus. Tačiau toks greitis – ne riba.

Suliesėti nuo botokso

Pasaulyje yra daug daiktų, kuriuos galima naudoti įvairiose srityse. Neseniai rašėme apie aliejų, tinkantį ne tik kepti, bet ir impregnuoti stogus. Dabar aiškėja, kad nuodai – botoksas, arba botulino toksinas, kurio injekcijomis chirurgai jaunina veidus bei kitas mūsų kūno vietas, pasižymi intriguojančiu šalutiniu poveikiu.

Bakterijų „parašas”

Liesdami daiktus, žmonės ant jų palieka ne tik pirštų, bet ir bakterijų atspaudus, kurie galbūt jau greitai padės tirti nusikaltimus.

Drebėjimas išmušė Žemę iš vėžių

8,8 balų stiprumo žemės drebėjimas, sukrėtęs Čilę vasario 27 d., išmušė planetą iš vėžių – tiesiogine to žodžio prasme. Skaičiavimai rodo, kad judančios tektoninės plokštės perkėlė didžiulius uolienų masyvus keliais metrais arčiau Žemės branduolio. Dėl to planetos ašis kryptelėjo, o dienos nuo šiol bus nežymiai trumpesnės.

Neandertaliečių žudikai

„Išnyko kaip dūmas, neblaškomas vėjo” – šiek tiek perfrazavus šią poezijos eilutę, ją būtų galima pritaikyti šiuolaikinio žmogaus (Homo sapiens) konkurentams neandertaliečiams, kurie sėkmingai gyveno Europos žemyne pora šimtų tūkstančių metų, kol gan paslaptingai ir greitai išmirė prieš keliasdešimt tūkstančių metų.

Galvų mažėjimo metas

Stebėjimai liudija, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius gerokai sumažėjo JAV parduodamų kepurių ir skrybėlių vidutinis dydis. Kodėl?

Fizikai lydo materiją

Keturi trilijonai laipsnių Celsijaus. Toks yra naujas dirbtiniu būdu pasiektos temperatūros rekordas. Fizikai išgavo karštį, kurio pakanka materijai išlydyti į „sriubą”, egzistavusią kelias mikrosekundes po Didžiojo sprogimo.