Madagaskaro džiunglėse atrasti vorai audžia didžiausius voratinklius pasaulyje, naudodami šilką, stipresnį už bet kurią žinomą biologinės kilmės medžiagą.

Galbūt jau greitai medikams, norintiems pamatyti pacientų vidaus organus, nebereikės jiems išrašyti radioaktyvių spindulių dozės: nauja technologija leidžia atsekti regimosios šviesos kelią per matines medžiagas.

Korėjos mokslininkai mineralą perdirbo į medžiagą, kuri garso bangas paverčia elektra. Tyrimas gali išsiplėsti iki mobiliųjų telefonų, kurių baterijos krautųsi kalbantis, arba technologijos, kuri papildytų elektros tinklus iš transporto keliamo triukšmo.

JAV Gynybos departamento specialistai kuria ultragarso technologiją, kuri, įdiegta į šalmus, leis kariams manipuliuoti savo smegenimis: padidinti pastabumą, sumažinti stresą, o gal net išvengti sunkių sužalojimų.

Nepageidaujami įnamiai pagaliau galės nuveikti ką nors naudingo. Britų mokslininkai atrado, kad tarakonų smegenyse yra medžiagų, galinčių tapti naujos kartos antibiotikais.

Skrydis į Saulės atmosferą yra neabejotinai savižudiškas, tačiau būtent tam ruošiasi JAV Johno Hopkinso universiteto specialistai. Agentūrai NASA jie konstruoja naują zondą.

Kompanija „Intel” kuria technologiją, leisiančią diktuoti elektroninius laiškus ir naršyti internete tiesiog galvojant apie tai.

Žemės rutulyje „orų kaprizų” tiesiog neįmanoma suskaičiuoti, jie labai įvairūs, bet paprastai turi vieną bendrą bruožą – įvyksta staiga ir juos labai sunku, o kai kada tiesiog neįmanoma, prognozuoti. Kokios gi šių „kaprizų” priežastys? Kokia jų kilmė? Kaip reikėtų juos vertinti: kaip neįprastą, bet galimą reiškinį, stebuklą, tam tikrą neįprastą, bet dėsningą reiškinį, ar Dievo bausmę? Ar ir Lietuvoje tokių reiškinių būna ir kaip dažnai?

Mokslininkai išsiaiškino, kaip atmosferoje atsiranda elektros krūvis. Atradimas reiškia, kad gali pavykti rasti būdų išgauti energijos tiesiai iš oro.

Prie Kentauro alfos žvaigždės (tai artimiausia žvaigždė, nutolusi nuo žemės už 4,3 šviesmečių) sukasi dujinė milžinė – planeta Polyphemus, o aplink ją – Pandoros planeta, pasižyminti unikalia biosfera. Tokią sistemą sukūrė filmo „Įsikūnijimas” autoriai, 380 puslapių knygoje, pavadintoje „Pandorapedia” išsamiai aprašę jos egzistavimo niuansus, biosferą ir t.t.