Mokslo naujienos

Juodoji neskylė

Štai ką gali geros akys danguje: kosminė observatorija „Kepler” užfiksavo pačią tamsiausią planetą Visatoje.

iulbanti pelytė

Osakos Universiteto mokslininkai, tyrinėdami evoliucijos procesus, ramiai ir užtikrintai eksperimentavo su pelytėmis, naudodami įprastus genų inžinerijos metodus. Tačiau vienas rezultatas… Plačiau.

Kaimynystėje – milijardai pasaulių

Mokslininkai atliko pirmąjį mūsų galaktikos planetų surašymą. Skaičiai – astronominiai: Paukščių Take sukasi mažiausiai 50 milijardų planetų.

Asmeninis kvapų pasaulis

Mokslininkai seniai žinojo, kad žmonės kvapus suvokia skirtingai, tačiau dabar aiškėja, kad šie skirtumai yra didesni, nei manyta iki šiol. Daugelis žmonių apskritai negali užuosti mažiausiai vieno ar net kelių kvapų.

Mūsų smegenys mažėja. Ar tampame kvailesniais?

Kromanjoniečiai – pirmieji šiuolaikiniai žmonės ( Homo sapiens ), gyvenę Europoje prieš 20-30 tūkstančių metų – turėjo didžiausias smegenis iš visų žinomų žmogaus rūšių. Nuo tada žmogaus smegenys pradėjo trauktis: lyginant su kromanjoniečiais, mes jų turime apie 10 proc. mažiau. Tai apytiksliai teniso kamuoliuko dydžio skirtumas.

Jūros ežių dantys – pamoka fizikams

Jūros ežiai įsigudrina prasigraužti pro akmenį ir neatšipinti dantų. Jeigu mokslininkai įmins šią mįslę, galbūt išmoksime pasigaminti savaime pasigalandančių įrankių.

Aspirinas – ir nuo vėžio

Mitas apie „vaistą nuo visų ligų” turi pagrindo: net ir nedidelės kasdienės aspirino dozės sumažina mirčių nuo vėžio skaičių trečdaliu.

Elektra iš smėlio

Alžyro ir Japonijos mokslininkai planuoja Sacharos dykumą paversti didžiausia elektros jėgaine pasaulyje.