Mokslo festivalio atgarsiai

Dvyliktasis Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ baigėsi. Jame kaip ir pernai, apsilankė beveik 30 000 dalyvių. Daugelyje renginių buvo užimtos visos vietos. Tarp didžiausio susidomėjimo sulaukusių renginių – žymių Italijos mokslininkų paskaitos Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje. Prof. Michele de Luca skaitė paskaitą apie kamieninių ląstelių naudojimą įvairioms ligoms gydyti, prof. Salvatore M. Aglioti – apie empatijos skausmui mechanizmus mūsų smegenyse ir būdus įveikti įgimtą rasizmą, o prof. Edoardo Boncinelli dalijosi savo įžvalgomis apie mokslo grožį.

Festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ padeda priartinti mokslo idėjas prie visuomenės, pristatyti technologijų, inovacijų naudą ir populiarinti Lietuvos mokslo įstaigas, inovatyvaus verslo įmones, taikančias savo veikloje mokslo laimėjimus. Jo metu vyko net kelios mokslo šventės Vilniuje ir Kaune, subūrusios mokslo, verslo atstovus, menininkus, filosofus, netgi Lietuvos kariuomenę, policiją ir gaisrininkus gelbėtojus.

Tai, kad mokslas, naujausi tyrimai ir išradimai yra įdomūs bei žadina jaunimo smalsumą, patvirtino mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė 2015“ užbaigimo šventė „Stebėk, dalyvauk, eksperimentuok“ rugsėjo 18 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU). Beje pirmą kartą Mokslo festivalio metu vyko ir VGTU organizuotos „Gedimino dienos“.

Į auditorijas ir laboratorijas susirinkę moksleiviai dalyvavo užsiėmimuose, paskaitose, diskutavo apie ateities miestus, įdomiąją transporto inžineriją, aplinkosaugą, medijas, kūrybiško verslo subtilybes, derybų meną ir daug kitų. Susirinkusieji patys aktyviai įsitraukė į bandymus: statė smėlio pilis, namelius iš nendrių, šakelių ir kaladėlių, stebėjo, kaip juos veikia, griauna tam tikro dažnio, įvairių žanrų muzikos, virpesiai. Daug dėmesio pritraukė makaronų tiltai – sužinoję, kaip „gimsta“ tikri tiltai, mokiniai griovė statinius, sukonstruotus iš makaronų.

Prie VGTU Centrinių rūmų įsikūrusioje mokslo mugėje dalyviai išsimatavo savo mobiliųjų telefonų elektromagnetinę spinduliuotę, norintys išbandė termovizorių ir stebėjo, kaip jų kūnai spinduliuoja šilumą. Mugėje pristatyti ir studentų išradimai. Tarp jų – išmanioji pirštinė, gestų kalbos ženklus galinti paversti visiems suprantama garsine ir vaizdine informacija, žmogaus plaštakos judesius atkartojanti robotinė ranka, išmaniuoju telefonu valdomas robotas-voras, iš pusiausvyros neišvedamas robotukas-katinas ir daugelis kitų.

Dalyvaudami Saulėtekio slėnio technologijų ir inovacijų centro renginiuose moksleivių grupės lankėsi Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Fizikos instituto Lazerinių technologijų ir Nanoinžinerijos skyriuose. Ten jie sužinojo, kaip kuriamos vieno lusto platformos itin tiksliai ir greitai medicininei diagnostikai, kas yra nanofotonika, kaip veikia 3D spausdintuvai ir kaip gimsta moderniausi skaiduliniai lazeriai. UAB „Ekspla“ su partneriais šiuo metu kuria galingiausią lazerį pasaulyje. Jos specialistai demonstravo, kaip kuriami lazeriai, su kuriais dirba mokslininkai žymiausiuose tyrimų centruose ir universitetuose.

Ekskursijoje biofarmacijos įmonėje TEVA /„Sicor Biotech“ buvo galima išgirsti apie biofarmacinių preparatų tobulinimą, gamybą ir kontrolę, aplankyti mokslinių tyrimų centrą, kokybės kontrolės laboratorijas bei biofarmacinių vaistų gamyklą. Apie molekulines priemones ir jų reikšmę šiuolaikiniam mokslui lankytojai sužinojo biotechnologijų įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Ši kompanija daug dėmesio skiria gamtos mokslų populiarinimui. Bendras jų ir Vilniaus universiteto (VU) projektas „Mobilioji bioklasė“ – pirmoji šalyje mobili laboratorija, supažindinanti moksleivius su naujausiais biologijos mokslų pasiekimais.

Renginiai vyko ir kituose Lietuvos miestuose. Pavyzdžiui, Kaune įvyko dešimtys įvairių ekskursijų, praktikos darbų ir paskaitų, kurių daugiausiai buvo galima rasti Kauno technologijos universiteto (KTU) dienoje. Daugiau nei 5000 lankytojų sukvietė mokslo populiarinimo šventė „Kodas: atradimai. Ekspedicija į mokslo pasaulį“ Kauno tvirtovės VII forte. Šventės erdvėje dvi dienas daugiau kaip trisdešimt įvairių organizacijų demonstravo mokslo eksperimentus bei parodas, mokė gyventi saugiai ir sveikai, vykdė įvairias socialines akcijas. Su savo veikla antrus metus iš eilės supažindino Aleksandro Stulginskio universitetas bei VU Kauno humanitarinis fakultetas. Pirmus metus festivalyje svečiavosi Lietuvos sporto universitetas. Platesnę programą nei anksčiau parengė Vytauto Didžiojo universitetas. VDU bei VU KHF festivalio Kauno programą praturtino renginiais humanitarinėmis temomis, kurių kauniečiams trūko.

Vis daugiau idėjų Mokslo festivaliui pastaraisiais metais pasiūlo Lietuvos kolegijos. Kauniečiai šiais metais patyrė daug įspūdžių, bendraudami su Kauno ir Kauno technikos kolegijų atstovais. Apsilankiusieji UAB „Garlitoje“ galėjo įsitikinti, kaip mokslo idėjos materializuojasi ir inovatyvios technologijos pradeda tarnauti mūsų gerovei.

Klaipėdoje, Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje moksleiviai susipažino su jūrinio laivo įranga, patys valdė laivus sumodeliuotose realiuose plaukiojimo rajonuose. Į ekskursijas pakvietė Klaipėdos universiteto (KU) mokslinių tyrimų laivo „Mintis“ ir mokomojo burlaivio „Brabander“ įgula, Lietuvos jūrų muziejus. Klaipėdos universiteto mokslininkai užsiėmimus vedė ne tik laboratorijose, bet ir Baltijos jūros pakrantėje. Šiaulių universiteto (ŠU) Technologijos ir gamtos mokslų fakultete Statybos inžinerijos specialybės studentų vadovaujamos moksleivių komandos turėjo pastatyti kuo aukštesnį bokštą iš medinių tašelių bei dantų krapštukų. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Šiaulių meteorologijos stotyje susipažino su meteorologijos stoties veikla, stebėjimų principais bei modernia matavimų įranga. KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto Technologijų mokymo centre 4 – 10 klasių moksleiviai patyrė, kaip robotai orientuojasi juos supančioje erdvėje, iš ko pagaminti jų „smegenys“ ir mokėsi sukonstruoti savo unikalų robotuką. Net pora dešimčių įvairiausių temų festivalyje pristatė Panevėžio kolegija, kvietusi įveikti daug problemų įvairiose srityse, taikant pagrindinius fizinius principus arba, susipažinus su projektų ABC, žinias taikyti kasdieniame gyvenime. Šokoladinės technologijos Šiaulių „Rūtoje“, o baltosios technologijos Panevėžio „Amilinoje“ atskleidė, kaip verslo įmonėse gimsta taip mums visiems reikalingi produktai. Naujausi materijos ir Visatos tyrimai domino UAB „Salda“ darbuotojus, kurie, žvelgdami į savo verslo ateitį, domisi naujaisiais mokslo atradimais. Žymūs šalies mokslininkai, akademikai – geologai, fizikai, genetikai, mikrobiologai, chemikai, etnologai lankėsi su paskaitomis mokyklose Anykščiuose, Druskininkuose, Vilkaviškyje, Ignalinos rajone, Kėdainiuose.

Belieka dar kartą padėkoti visiems dalyvavusiems ir palinkėti naujų intriguojančių susitikimų kitąmet, tryliktame Mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“.