Mokslas ir mokykla

Mokslas mokykloje: 2011 žiema

Jūs galėsite perskaityti, kaip prof. Mike‘as Brownas „nužudė” Plutoną. Kitaip sakant, buvusi Saulės sistemos planeta neteko šio titulo ir dabar vadinama viena iš trijų nykštukinių planetų, kartu su Eriu ir Ceres.
Kita mokslininkė sugaišo beveik dešimtmetį, norėdama suprasti, kodėl stručiai sugeba taip greitai bėgioti. Atsakymas glūdi jų anatomijoje.

Sparčiai besivystanti kamieninių ląstelių tyrimų sritis siūlo dar vieną išeitį medikams, mėginantiems įveikti daugybę formų įgyjančius klastingus vėžinius susirgimus. Naujausias atradimas – vėžio kamieninės ląstelės, kurios sugeba atsilaikyti prieš chemoterapiją ir spindulinę terapiją. Jų identifikavimas ir sunaikinimas galbūt padėtų išvengti metastazių.

Moksleiviams siūloma patyrinėti kasdienišką, bet labai svarbus reiškinį – minios fiziką, transporto kamščių, eilių susiformavimo dinamiką ir būdus jų išvengti.

Tarp kitų temų: polimerų (membranos) panaudojimas medicinoje, senovės Romoje naudotų kvepalų sintezė chemijos laboratorijoje, placebo efekto priklausomybė nuo tabletės spalvos, fejerverkų įtaka atmosferos taršai, itin galingų, didelės energijos Visatos objektų tyrimai, kuriuos atlieka Europos kosmoso agentūra ir t.t. Kaip matote, temų spektras įtiks kiekvieno skoniui.

Komentarai

Parašykite šiam straipsniui komentarą