Mėnulyje rasta vandens

Pagal vyraujančią teoriją Mėnulis susiformavo iš nuolaužų, kurios buvo išsviestos į kosmosą, kai į Žemę prieš 4,5 mlrd. metų trenkėsi Marso dydžio objektas. Vadinasi, planeta tais laikais turėjo gerokai daugiau vandens, nei mokslininkai numanė.

Mėnulio uolienų pavyzdžių į Žemę parskraidino NASA kosminės programos „Apollo“ astronautai. Tris dešimtmečius mokslininkai tyrė vulkaninės kilmės stiklo gabaliukus ir nerado juose jokių vandens pėdsakų. Prireikė trejų metų įtikinti NASA darkart ištirti uolienas su daug jautresniu prietaisu, kuriame naudojamas siauras cezio jonų spindulys.

Nauji matavimai parodė, kad vandens koncentracija uolienose yra mažesnė nei 50 dalių 1-name milijone. Labai svarbu tai, kad uolienų išoriniuose sluoksniuose vandens gerokai mažiau nei centre. Tai leidžia manyti, kad 95 proc. vandens, kažkada buvusio Mėnulyje, išgaravo per vulkanų ir degių dujų išsiveržimus. Spėjama, kad palydovo vidus buvo toks drėgnas, kaip viršutinė Žemės mantija, kurioje vandens ir uolienų santykis yra 750:1 000 000).

Kai Žemei buvo „vos" 50 mln. metų, netoliese susiformavęs Marso masės dangaus kūnas įsisuko tokia orbita, kad susidūrimas buvo neišvengiamas. Smūgis išskyrė 100 mln. kartų daugiau energijos nei tas, kuris, kaip manoma, daug vėliau nušlavė dinozaurus. Išgaravo viršutiniai Žemės mantijos sluoksniai, o į atmosferą išlėkė nuolaužos, iš kurių susiformavo Mėnulis. Šaltinis: StarChild

„Šis darbas meta iššūkį ilgai vyravusiai nuomonei, kad Mėnulyje nėra vandens, ir tai jau savaime yra labai svarbios žinios, norint geriau suprasti Mėnulio kilmę ir ankstyvąją istoriją“, – sako Southwest tyrimų instituto astrofizikos teoretikė Robin Canup.

Tyrimas taip pat leidžia spėti, kad ledas, galbūt slūgsantis nuolat užtemdytuose Mėnulio ašigalių krateriuose, gali būti iškilęs iš žemės gelmių, o ne atneštas kometų ar meteoritų. Sušalusio vandens Mėnulyje ieškoti šiemet ir kitamet jau numatytos dvi NASA kosminės misijos.