Mėnulis – sausas kaip parakas

Mokslininkų komanda, vadovaujama JAV Naujosios Meksikos universiteto dr. Zachary Sharpo, analizavo chloro izotopus, rastus Mėnulio vulkaninėse uolienose. Chloras yra hidrofiliškas, t. y., traukiantis vandenį, todėl jis puikiai tinka matuoti vandenilio kiekį medžiagose.

Jeigu Mėnulyje būtų tiek pat vandens, kiek Žemėje, chloro izotopų santykis taip pat būtų panašus. Tačiau palydovo uolienose tokių pakitusių molekulių rasta 25 kartus daugiau. Tai reiškia, kad Mėnulyje vandens nėra.
moon

Tiesa, mokslininkai dar turi vilties, kad Mėnulio ašigaliai – jų krateriuose rasta vandens molekulių – slepia didelius vandens klodus, kurie ne tik numalšintų pirmųjų Mėnulio kolonistų troškulį, bet ir praverstų gaminantis deguonį bei raketinį kurą.

Australijos Nacionalinio universiteto dr. Trevoras Irelandas teigia, kad tyrimo išvados neprieštarauja teorijai, aiškinančiai Mėnulio atsiradimą. Pagal ją į dar besiformuojančią Žemę prieš milijardus metų trenkėsi Marso dydžio asteroidas, o susidariusios nuolaužos suformavo palydovą. Vanduo tikriausiai išgaravo per susidūrimą.

Sausas Mėnulis taip pat reiškia ir tai, kad ne jam turėtume būti dėkingi už vandenį mūsų planetoje.

„Vanduo į Žemę tikriausiai atkeliavo su kometomis ir meteoritais, kurie nuolat bombarduodavo planetą formuojantis Saulės sistemai”, – spėja T. Irelandas.