Mašinai paliepus, man panorėjus…

Priešingai nei dabartiniai smegenų valdomi kompiuteriai, kuriais ekrane galima valdyti kursorių įsivaizduojant fizinius judesius, naujoji sistema gebės tiesiogiai atpažinti žodžius tada, kai apie juos galvojama.

„Intel” mokslininkai dabar kuria detalius smegenų aktyvumo žemėlapius, susijusius su atskirais žodžiais. Šių žemėlapių reikės mašinai, kad ji „suprastų”, kurį žodį žmogus turi omenyje.

Pasak darbų vadovo Deano Pomerleau, iki šiol vieninteliai prietaisai, galėdavę išgauti pakankamai detalų smegenų aktyvumo vaizdą, buvo griozdiški ir brangūs magnetinio rezonanso tomografai. Tačiau specialistas teigia, kad jau kuriami mažesni, bet ne prastesni jų analogai, kuriuos bus galima dėvėti ant galvos.

Kad išsiaiškintų, koks žodis turimas omenyje, kompiuteris naudoja 20 klausimų formą ir stebi smegenų aktyvumo pokyčius. Žodis, turintis apčiuopiamų savybių, pavyzdžiui, „kastuvas”, suaktyvina smegenų aktyvumą motorinėje žievėje, nes ji kontroliuoja fizinius judesius. Tuo tarpu su maistu susijęs žodis, pavyzdžiui, „obuolys”, suaktyvina alkio jausmą valdančias sritis.

„Šiuo metu mes kuriame žemėlapį smegenų aktyvumui, kuris būdingas vidutiniškoms smegenims galvojant apie skirtingus žodžius. Tai reiškia, kad galėsite rašyti laiškus, tikrinti elektroninį paštą ir naudotis „Google” tiesiog galvodami”, – pažymi specialistas.

Technologijos prototipas gali atpažinti angliškus tokių žodžių, kaip „atsuktuvas”, „namas” ir „daržinė”, atitikmenis, matuodamas 20 000 taškų smegenyse. Tačiau smegenų skenavimo sistemoms tobulėjant, augs ir kompiuterių gebėjimas iš minčių srauto išskirti atskirus žodžius.

„Minčių skaitymas yra tobula vartotojo sąsaja, – neabejoja „Intel” vyriausiasis technologas Justinas Ratneris. – Žinoma, kils klausimų dėl privatumo, ir mes turėsime juos išspręsti. Tačiau aišku, kad žmonės jau nebėra pririšti prie klaviatūros ir pelės.”