Marso dirva – tinkama gyvybei

Po 10 mėnesių skrydžio gegužės 25 d. Marso ašigalyje nusileidęs zondas „Feniksas“ jau spėjo planetoje aptikti ledo. Neseniai kelių centimetrų gylyje po paviršiumi zondas paėmė 1 kubinį centimetrą dirvožemio. Mėginio tyrimas atskleidė, kad dirva yra mažiau rūgšti, nei tikėtasi.

„Mes iš esmės radome būtiniausias sąlygas ir maistines medžiagas gyvybei – tiek praeities, tiek dabarties, tiek ateities“, – spaudos konferencijoje teigė Samas Kounavesas, dirbantis su viena iš zondo laboratorijų.

„Tai turbūt tokia pati šarminė dirva, kurios yra ir jūsų kieme. Joje jūs kuo puikiausiai galėtumėte auginti šparagus… Tai mus labai džiugina“, – sakė mokslininkas.

Žurnalistų spaudžiamas pasakyti, ar vis dar lieka abejonių dėl gyvybės egzistavimo Marse, S. Kounavesas teigė, kad rezultatai yra tik preliminarūs ir reikia atlikti daugiau tyrimų.

Tačiau mokslininkas pridūrė: „Dirvoje nėra nieko, kas kliudytu gyvybei. Iš tiesų ji atrodo labai „draugiška“… Joje nėra nieko nuodingo“.

Mėginyje aptikta druskos, magnio, natrio, kalio ir kitų elementų pėdsakų. Tik kalcio mažoka, tačiau mokslininkai įspėja, kad gilesnės dirvos sudėtis gali būti kitokia.

„Feniksas“, be kita ko, aprūpintas vadinamosios „šlapiosios“ chemijos laboratorija, kurioje Marso dirvožemis maišomas su iš Žemės atskraidintu vandeniu. Taip mokslininkai aiškinasi, kokie mikroorganizmai gyventi ir daugintis dirvoje.