Liusi neatsisakydavo ir mėsos

Etiopijoje rasti kaulai turi kirstinių žymių bei kitų ženklų, kad jie buvo sulaužyti, norint ištraukti smegenis.

Ankstyviausi iki šiol žinoti naudojimosi įrankiais įrodymai kilę iš Gonos regiono ir yra 2,5 mln. metų senumo. Tačiau gretimoje Dikikos vietovėje neseniai rastų kaulų amžius, nustatytas pagal netoliese esančias vulkanines uolienas, yra 3,2-3,4 mln. metų.

Testų virtinė atskleidė, kad kirtimo, grandymo ir brėžimo žymės ant kaulų atsirado dar prieš jiems tampant fosilijomis, o detalesnę analizę atlikę mokslininkai rado ir akmens likučių, įstrigusių viename įkirtyje.

Vienintelė hominidų rūšis, tuo metu gyvenusi Dikika regione, yra Australopithecus afarensis. Jai priklauso ir 1974 m. rasta žymioji „Liusi” fosilija, laikoma tiesiogine Homo genties, taigi – ir mūsų prosenele. Tačiau Liusi ir jos gentainiai, kaip manoma, buvo vegetarai, o įrankių naudojimas laikytas vėliau išsivysčiusių Homo rūšių privilegija.

Australopithecus afarensis modelis Smitsono istorijos muziejuje JAV.

„30 metų niekas negalėjo įkišti įrankių į [Australopithecus afarensis] rankas, – sako Kalifornijos mokslų akademijos paleoantropologas Zeresenay‘us Alemsegedas. – Mes pirmąkart parodėme, kad akmens įrankiai nėra būdingi tik Homo genčiai.”

Išvados, tiesa, dar negalutinės. Jos paremtos viso labo keliais kaulais, o kad naudotasi akmens įrankiais, specialistai nusprendė iš netiesioginių įrodymų, nes pačių įrankių kasinėjimo vietoje nebuvo. Todėl neaišku, ar A. afarensis patys juos skaptavo, ar tiesiog naudojosi rastomis aštriomis skeveldromis. O galėjo būti ir taip, kad įrankiais naudojosi visai kita rūšis, kuri dar neatrasta. Tai nustatyti – tolimesnė mokslininkų užduotis.

„Visada sudėtinga susieti elgesį su konkrečiais hominidais, – pastebi tyrimo vadovė Vokietijos Makso Planko evoliucinės antropologijos instituto archeologė Shannon McPherron. – Mums niekada nenusišypso sėkmė rasti mirusio hominino su įrankiais delne”.