Lietuvos miškų ateitis

Nors pastaruoju metu itin karštai diskutuojama apie miškus be atvangos kertančius žmones, tikrieji piktadariai, pasaulyje sunaikinantys tūkstančius hektarų medžių, kur kas sunkiau pastebimi: tokie, kaip Lietuvoje uosynus naikinantys grybas hymenosyfus fraksineus ir vabalas ips typografus (žievėgraužis tipografas). Arba grybas Cryphonectria parasitica, beveik sunaikinęs kaštainių populiaciją rytinėje JAV dalyje XX-jo amžiaus pradžioje. Šių ir kitų kenkėjų žalingą veiklą sustabdyti mėgina miškininkai, entomologai ir kiti mokslininkai, naudodami moderniausius metodus.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Miškų instituto specialistai įprastai tiria miško bioįvairovę ir jame vykstančius procesus. Tačiau kartais mokslininkų, besirūpinančių medžių sveikatingumu, pagalbos prireikia ir miesto želdiniams. Pagridinis tyrėjų tikslas – miško apsauga, atsižvelgiant į kenkėjų ir ligų plitimą. Jeigu miestų želdinius užpuola tokie kenkėjai, kaip kaštoninė kandelė, mokslininkai atskuba į pagalbą. Tačiau jie labiau orientuojasi į produktyvų Lietuvos miškų užauginimą.

Klimato kaita ir jos žalingu poveikiu gamtai tiki toli gražu ne visi. Tačiau miškotyrininkams, entomologams ir kitų sričių specialistams tie globalūs šilimo procesai ir juos lydintys pokyčiai abejonių jau seniai nekelia. Deja, šie pokyčiai kelia tik vis didesnį nerimą. Pastaraisiais dešimtmečiais pastebima, kad mūsų miškuose ima plisti iki šiol nematyti patogenai, iš šiltų kraštų atkeliavę vabzdžiai, o vietiniai kenkėjai suaktyvėja. Kyla įvairiausių ligų epidemijos, apie kurias Lietuvos mokslininkai žinojo, tačiau su jomis nebuvo susidūrę. Klimatas ir medžių ligos veikia medžių ir su jais susijusių organizmų paplitimą, sveikatingumą ir miško ekosistemų funkcionavimą.
Jeigu į Lietuvą atkeliauja svetimkraštės ir invazinės rūšys, tuomet turi būti taikomos apsaugos priemonės, tokios kaip karantinas. Mikroorganizmai, grybinės ligos, vabzdžiai kenkėjai dažniausiai labai greitai prisitaiko naujoje aplinkoje ir efektyviai naikina medžius. Užtai vabzdžių ar kitų kenkėjų invazijos dažnai prilyginamos stichinėms nelaimėms. Taip netenkama didelės dalies miestų medžių ar apskritai Lietuvos miškų.
Būtent taip nutiko su uosynais. Invazinis grybas hymenoscyphus fraxineus ir jo sukelta liga sukėlė masinę šių medžių džiūtį ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. O eglynai kenčia nuo vietinio kenkėjo – žievėgraužio tipografo, kuriam šiltėjantis klimatas Lietuvoje labai palankus.
Kai žiema yra tradicinė, o vasarą nėra didelių sausrų, šis kenkėjas elgiasi santūriai. Bet jeigu ir žiemą, ir vasarą miškus ištinka sausra, jis išplinta ir tiesiog nušluoja eglynus. Tenka juos iškirsti, nes jie masiškai džiūna. Kita vertus, pietų Lietuvos pušynai labai kenčia nuo spyglius graužiančių kenkėjų. Šiuo metu Kuršių nerijoje pušys neteko spyglių dėl verpikų veiklos.
Štai kodėl toks svarbus Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas projektas „Įžvalgos į ateities miškus: klimato kaitos ir ligų iššūkiai bei galimos priemonės miško ekosistemų bioįvairovės išsaugojimui ir darniam funkcionavimui“, kurį vykdo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras. Projektas, kuriame dirba žemės ūkio, miškotyros, ekologijos, aplinkotyros, biologijos specialistai, aprėpia kelias veiklas.
Pirmoji veikla – mikroorganizmų stebėjimas eglynuose ir pušynuose, kadangi Lietuvoje didžiausią medynų dalį sudaro pušynai ir eglynai. Antroji – ekomodeliavimas. Tiriama, kaip keistųsi medynų raida, remiantis skirtingais klimato kaitos scenarijais. Ir kaip kistų su tais medynais susijusi mikroorganizmų bioįvairovė, o taip pat patogenų reakcija į šiuos pokyčius.
Užsienio šalių tyrimai rodo, kad dėl klimato kaitos medžių rūšių, ypač eglių gyvenamosios vietos (moksliškai – arealai) ėmė kisti greičiau. Tikėtina, kad jų plotai didės šiaurėje ir sparčiai trauksis pietuose. Projekto metu bus tiriami mikroorganizmai, susiję su eglynais bei maumedynais, analizuojama dirvožemio ir medieną kolonizuojančių grybų, kerpių ir vabzdžių rūšių įvairovė, nustatomos maumedynų ligos ir šių medžių vertė mūsų miškams. Todėl mokslininkai vertina, kas būtų jeigu Lietuvoje eglę pakeistume maumedžiu. Kaip keistųsi medynų produktyvumas.
DAr viena projekto veikla susijusi su Lietuvos uosynų džiūtimi dėl hymenoscyphus fraxineus sukeliamos ligos poveikio. Bus siekiama nustatyti su uosiu susijusius mikroorganizmus, įvertinti jų poveikį uosynų sveikatingumui ir galbūt aptikti tokių, kuriuos būtų galima panaudoti H. fraxineus biologinei kontrolei. Be to, siekiama įvertinti atsparesnių ligoms ir kenkėjams Mandžiūrinio uosio ir sibirinės guobos reikšmę, siekiant išsaugoti Lietuvoje nykstančių uosynų ir guobynų miško ekosistemų bioįvairovę.
Šių darbų pradžia – miško būklės įvertinimas eglynuose ir pušynuose, surenkant kuo daugiau įvairių duomenų. Tyrėjai renka uosių ir guobų lapus, pušų ir eglių spyglius, ūglius, medžių šaknis, dirvožemį. Iš surinktų pavyzdžių skiriamA DNR, nustatomos mikroorganizmų rūšys. Taip pat mitybos terpėje iš uosynuose surinktos medžiagos auginami grybiniai mikroorganizmai, o iš atskirų augalo dalių – himenoscyfus fraxineus. Nustačius mikroorganizmų rūšis, bus sukurta duomenų bazė, leisianti modeliuoti klimato pokyčių įtaką medynų raidai ir prognozuoti naujų ligų plitimą.
Bendradarbiaudami su miškininkais, mokslininkai naudojasi jų turimomis duomenų bazėmis apie medynų augimą. Modeliavimas įmanomas tik tada, jeigu surenkama daug įvairių duomenų.
Projekto metu pavydžiai renkami ir vertinamas pušynų ir eglynų sveikatingumas Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Slovakijoje. Todėl gauta informacija bus aktuali ne vien tik Lietuvai. Kadangi dabar tyrimai, susiję su atskiromis medžių rūšimis, yra daugiau fragmentiniai. Nėra duomenų vientisumo apie tiriamas medžių rūšis ir su jais susijusius organizmus.
Miške plačiai taikomi klasikiniai metodai. Tokie, kaip ilgalaikė nuolatinė medynų stebėsena. Bet priemonių arsenalas dabar kur kas didesnis. Miškotyros specialistų galimybės ne tik apsaugoti medžius, nustatyti jų ligas, bet ir kurti naujas, atsparesnes klimato pokyčiams ir kenkėjams medžių veisles nuolat auga. Šiuo metu visame pasaulyje populiarūs molekuliniai tyrimai, biotechnologijos plačiai taikomos ir medynų auginimo srityje. Medžius bandoma auginti mėgintuvėliuose ir adaptuoti juos gyventi lauko sąlygomis.

Instituto Miško augalų biotechnologijų laboratorijoje naudojamos mikrodauginimo technologijos ląstelių ir audinių kultūroje. Tyrimais įvertinamos medžių savybės molekuliniu lygmeniu ir jų genetinė įvairovė. Paskui kokybiškiausi individai padauginami. Buvo įsisavinta mikroklonavimo technologija. Buvo atrinkti medžiai su specifinėmis savybėmis, pasižyminčiais augimo sparta ir biomasės kaupimu. Jų klonai padauginti ir pasodinti nedirbamose žemės plotuose. Jie nebuvo genetiškai modifikuoti, ko vis dar bijomasi. Hibridai sukurti tradiciniu selekcijos būdu, atrenkant geriausius, gyvybingiausius, sparčiausiai augančius medelius. Jie kur kas atsparesni kenkėjams ir klimato pokyčiams, ne tokie jautrūs sausrai.
Medžiai mėgintuvėlyje netrukus tampa medžiais miške. Tokiu būdu bus vis dažniau sodinamos rinktinių, daugiau biomasės užauginančių medžių plantacijos, kad kirtėjams nereiktų taip švaistytis pjūklais ir kirviais mūsų legendinėse giriose.
Taigi, jau įmanoma keisti gamtą, naudojant ne tik selekciją, bet ir molekulinės biologijos metodus. Taip pat, pasitelkiant principą „skaldyk ir valdyk“, vienus mikroorganizmus arba vabzdžius panaudoti kovai su kitais. Šioje srityje mokslininkai yra šio to pasiekę. Pavyzdžiui, instituto darbuotojai yra aptikę dirvožemio entomopatogeninį grybą, kuris kenkia tik vabzdžiams: Cordiceps militaris (karingoji drūtmenė). Jo pagrindu galima būtų pagaminti biopreparatą, kuris būtų veiksmingas prieš spyglius graužiančius kenkėjus jų žiemojimo vietose. Tačiau įprastai vabzdžių invazijos miškuose plinta itin greitai. Kai pastebima, kad nugraužti spygliai, praktiškai nieko neįmanoma padaryti.
Brandžių pušynų lają galima purkšti tik iš lėktuvo. Jeigu eglynai dėl tipografo invazijos nudžiūvo, jeigu pradeda daugintis ligos židiniai, telieka ligos pažeistus medynus iškirsti. Tačiau mokslininkai mėgina įveikti kenkėjus natūraliomis, gamtoje esančiomis priemonėmis, ieškodami biologinių agentų. Mat grybą kenkėją gali kolonizuoti kitas grybas ir taip jį neutralizuoti.
Prognozavimas iš tiesų veiksminga priemonė, padėsianti išvengti kai kurių epidemijų arba joms pasiruošti. Tai būtina daryti, kadangi miškuose periodiškai išplintančių kenkėjų ir ligų problema yra globali ir ji aštrėja. Ypatingai dėl klimato kaitos dabar vidurio Europoje sparčiai džiūsta medžiai. Reikia pradėt ruoštis, kad tokių kataklizmų nekiltų Lietuvoje.

Rolandas Maskoliūnas