Kosminiai rekordai

NASA paleido du palydovus, pavadintus „Voyager” vardu. Antrasis buvo paleistas anksčiau – 1977 metų rugpjūčio 20 dieną ir nuskriejo Jupiterio, Saturno, Urano ir Neptūno link. Jo dvynys „brolis” startavo 16 dienų vėliau.

Šiuo metu stebėtinai ištvermingas (kadangi varomas branduoline energija) „Voyager 2″ skrieja toliau, siųsdamas Žemės mokslininkams duomenis apie Saulės vėją, prieš įskriedamas į tarpžvaigždinę erdvę. Jo energijos šaltinis išseks apie 2025 metus. Tuo metu jam jau bus tiek metų, kiek dabar jų yra George‘ui Clooney.

Saulės tyrimams buvo skirta bendra Vokietijos ir JAV misija, pavadinta „Helios – B”. Šiam zondui pavyko pasiekti erdvėlaivių greičio rekordą. 1976 metais, artėdamas prie Saulės, jis žvaigždės atžvilgiu pasiekė ketvirčio milijono (250 000) kilometrų per valandą greitį.

Šią nuotrauką padarė NASA paleistas Marso stebėjimų orbiteris, kuriame buvo sumontuota galingiausia, didžiausios skiriamosios gebos kamera, kokia tik kada nors buvo fotografuojami Saulės sistemos kūnai. Todėl jai pavyko užfiksuoti Marso paviršiuje vos vieno metro skersmens objektus, taip pat ir planetoje esančius roverius.

NASA į Marsą atgabentas roveris „Galimybė” (roverio „Dvasia” dvynys) sėkmingai nusileido Raudonosios planetos paviršiuje 2004 metų sausio 25 dieną ir vis dar veikia. Buvo planuota, kad jis veiks tris mėnesius, o praėjo jau šešeri metai ir penki mėnesiai. Mokslininkams šiuo metu nepavyksta užmegzti ryšio su „Dvasia”, kuriam, matyt, pritrūko energijos. Jeigu jis pabus, perims nugalėtojo titulą, kadangi jis nusileido Marse trimis savaitėmis anksčiau.

Nors minėtasis „Voyager 2″ startavo anksčiau, jo klonas yra greitesnis, todėl ir nuskriejo toliau. Šiuo metu jis yra 114 kartų toliau, negu Žemė nutolusi nuo Saulės. Norėdami apskaičiuoti tą milžinišką atstumą, turėtumėte 150 mln. kilometrų padauginti iš 114. Per artimiausius penkeris metus šis zondas turėtų išeiti iš heliosferos (Saulės vėjo sukurta didžiulė zona aplink mūsų žvaigždės sistemą) ir pradėti kelionę tarpžvaigždinėje erdvėje.