Kosminės slėpynės artėja į pabaigą
2010-08-18
„Manau, kad tokia tikimybė yra gana didelė, – tarptautinėje konferencijoje teigė Sethas Shostakas, SETI (angl. Search for Extra-Terrestrial Intelligence – nežemiško intelekto paieška) instituto Kalifornijoje astronomas. – Jauni žmonės auditorijoje, aš manau, kad jūs turite gerų šansų tai pamatyti.”
S. Shostakas tokias prielaidas grindžia vadinamąja Dreiko lygtimi. Šią formulę sukūrė nežemiško intelekto paieškų pionierius Frankas Drake‘as, norėdamas rasti skaičių (N) ateivių civilizacijų, su kuriomis mes galėtume susikalbėti. Į lygtį įtraukta daug faktorių, pradedant žvaigždžių formavimosi greičiu galaktikoje ir baigiant tuo, kokia dalis civilizacijų galėtų turėti technologiją, leidžiančią pranešti apie jų egzistavimą kosmosui.
Mokslininkai neturi patikimų duomenų daugeliui iš lygties kintamųjų, tačiau kai kurie SETI srities lyderiai turi savo skaičių. Astronomas Carlas Saganas apskaičiavo, kad N = 1 000 000. Mokslininkas ir rašytojas Isaacas Asimovas gavo 670 000, o pats Drake’as apsiribojo 10 000 nežemiškų civilizacijų.
1977-aisiais NASA zondai „Voyager 1″ ir „Voyager 2″ išskriejo į kosmosą, nešdami fotografus – mechaninius grotuvus, skirtus parodyti ateiviams vaizdų ir garsų iš gyvenimo Žemėje.
S. Shostako teigimu, net jei teisingiausias pasirodys Drake‘o rastasis skaičius, judėdami dabartiniais tempais mokslininkai neužtruks itin ilgai, kol ras ateivių signalą.
„Diapazonas nuo Sagano milijono iki 10 tūkstančių – tai spėjimai žmonių, kurie pradėjo SETI projektą ir dirba jame, – sakė astronomas. – Gali būti, kad jie žino, ką kalba. Jeigu taip, tai jau per kitus keliasdešimt metų mes už ko nors užkliūsime.”
SETI paieškos turėtų gerokai pasistūmėti į priekį, kai pilnu pajėgumu pradės veikti Kalifornijoje statomas Alleno radijo teleskopų tinklas. Baigtas 2015-aisiais, jis galės ieškoti nežemiško intelekto signalų šimtuose tūkstančių žvaigždžių.
Tiesa, net jei žmonėms ir pavyks atpažinti ateivių signalus per kitus 25 metus, jų interpretavimas gali užtrukti daug ilgiau. Nežemiška civilizacija gali būti taip toli pralenkusi žmones technologijų požiūriu, kaip kad Homo sapiens yra pralenkę neandertaliečius.
„Mes galėtume išsiųsti televizijos signalą neandertaliečiams, ir jie niekada jo neiššifruotų. O juk jie nebuvo kvaili”, – pastebėjo S. Shostakas, tačiau pridurė, kad bet koks nežemiško intelekto įrodymas negrįžtamai pakeistų pasaulį.
Komentarai