Kas yra kūrybinė visuomenė?

Sakoma, kad dar prieš 500 metų ginče tarp dviejų to laikmečio kūrybingiausių asmenybių – Mikelandželui Buonaročiui papriekaištavus Leonardo da Vinčiui, kad šis gaišta laiką pjaustydamas lavonus bei kurdamas kažkokias mašinas, užuot baigęs savo meno kūrinius, Leonardas atsakęs: „Mašinų kūryba yra kur kas didesnis menas nei tapyba ar skulptūra…”.

Šiandien akivaizdu, koks teisus buvo Leonardas da Vinčis. XXI amžiuje vis garsiau kalbama apie tai, kokį lemiamą vaidmenį visuomenės raidai ir išlikimui turi socialinis sluoksnis – kūrybinė klasė bei kūrybinė visuomenė, pagrįsta mokslo – technologine kūryba. JAV prof. Ričardo Floridos sukurtu visuomenės kūrybingumo kiekybinio vertinimo metodu įvertinti ne tik JAV, bet ir Vakarų Europos šalių kūrybingumas.

Visuomenės kūrybingumas, dar vadinamas žmogiškuoju visuomenės kūrybiniu potencialu, o ekonomistų – žmogiškuoju kapitalu, jo ugdymas, priklauso nuo kūrybinės klasės formavimo ir jos padėties visuomenėje. Žmonijos istoriją lėmusios technologijos tapo amžių: akmens, bronzos, geležies pavadinimais. Vėliau visuomenė pavirto industrine, po to informacijos, žinių, o šiandien – kūrybine.

XXI amžiuje aušta informacijos gamybos – technologinių projektų – programų kūrybos era. Informacijai negalioja tvermės dėsnis. Kūrybinėje visuomenėje į antrąjį planą traukiasi konkurencija, o ima dominuoti solidarumo sambūvis. Konkurencija gali tik tobulinti, o kooperacija – kurti naujas technologijas. Kūryba, kaip informacijos gamyba, yra žmogaus smegenų savybė – gaminti nuolat jam iškylančių problemų projektus – programas, t.y. kurti. Tai ir yra tikrasis žmogiškasis darbas. Kuo daugiau visuomenės narių dirba kūrybinį darbą, tuo ji tampa tampa efektyvesnė ir laimingesnė. Kūrybinė visuomenė – naujas, augantis mokslo bei kūrybinį darbą dirbančių žmonių pasaulis.

Dobilo Kirvelio paskaita „Naujas puikus pasaulis: kūrybinės visuomenės gimimas” – rugsėjo 15 d. 17 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.