Kai sninga bakterijomis

Žinoma, kad kai kurios bakterijos savo ląstelių sienelėse gamina baltymus, kurie „pririša“ vandenį net po pačių mikroorganizmų žūties. Aplink mikrobus susiformuojantys ledo kristalai yra beveik tokios pačios struktūros, kaip ir natūraliai susiformuojantys gamtoje.

Įdomiausia tai, kad bakterijos gali suformuoti snaiges aukštesnėje temperatūroje nei ta, kuriai esant lietus virsta sniegu. Dėl šios priežasties kai kurie slidinėjimo kurortai negyvų mikrobų įmaišo į dirbtinį sniegą formuojančius aparatus.

Neseniai Luizianos universiteto mokslininkai mikrooganizmų atrado ir sniege iš 19 skirtingų regionų, tarp kurių – Prancūzijos Alpės ir Roso sala Antarktikoje. Mėginiuose iš pačių nuošaliausių teritorijų bakterijų koncentracija buvo didžiausia.

Norėdami išsiaiškinti, ar mikrobai neprisidėjo prie snaigių susifomavimo, tyrėjai juos pakaitino ir paveikė fermentais (chemines reakcijas pagreitinantys baltymai), kurie praduria bakterijų ląstelių sieneles ir sumažina daugelio jų sugebėjimą formuoti ledą. Kai po šios procedūros mikrobai buvo suleisti į distiliuotą vandenį, paaiškėjo, kad jie nebegali jo šaldyti taip efektyviai.

"Mes nemanytume, kad šiluma dalelėms turi kokį nors poveikį“, – sako universiteto mikrobiologas Brentas Kristneris. „Vadinasi, tai geras įrodymas, kad sniego [iš mėginių su bakterijomis] kilmė – biologinė“.

Tiesa, Luizianos mokslininkai kol kas neturi įrodymų, kad mikrobai išties gyvena debesyse ir „gamina“ sniegą: jie gali būti įsimaišiusios į kritulius pakeliui. Tačiau kad atmosferoje gyvybės knibždėte knibžda – neabejotina. Pavyzdžiui, Kalifornijos Nacionalinės Lorenso Berkelėjaus laboratorijos mikrobiologas Garis Andersenas ore virš Teksaso valstijos rado per 2 tūkstančius rūšių mikrobų.

„Jeigu jų yra atmosferoje, nėra priežasties, dėl kurios jų negalėtų būti ir debesyse“, – mano B. Kristneris.

Ledą formuojančių baltymų turi ne tik bakterijos, bet ir grybeliai, žiedadulkės bei krūva kitų mikroorganizmų. Pavyzdžiui, vandenyno dumbliai paveikia vietinius orus išskirdami degias medžiagas, dėl kurių dangus greičiau apsitraukia debesimis.