iukšles – į kuro baką

Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi bendrovė „INEOS bio“ šią savaitę pranešė apie planus pradėti dideliais kiekiais gaminti etanolį iš atliekų per ateinančius dvejus metus. Tuo tarpu JAV kompanija „Coskata“ turi ambicijų pastatyti specialų fabriką iki kitų metų vidurio.

Abi įmonės naudoja panašų metodą komunalinėms atliekoms paversti etanoliu. Pirmasis žingsnis – dujofikacija, per kurią šiukšlės kaitinamos tiekiant ribotus deguonies kiekius tam, kad susidarytų anglies monoksido ir vandenilio dujų.

„Šis procesas labai skiriasi nuo tiesioginio [šiukšlių] deginimo, kuris išskiria anglies dioksidą bei vandens garus“, – aiškina „INEOS bio“ atstovas Grahamas Rice‘as. „Mes bandome eiti tik pusę kelio ir gaminti anglies monoksidą, kuris irgi turi daug cheminės energijos“.

Anglies monoksido ir vandenilio mišinys vėliau patiekiamas bakterijoms, kurios jį paverčia etanoliu. Tuomet kuras gryninamas ir maišomas su benzinu ar dyzelinu.

Galbūt jau per kelerius ateinančius metus išmoksime paversti šiukšles automobilių kuru.

„Tai procesas, kuriam tinka bet kokios anglies turinčios atliekos“, – teigia G. Rice‘as. Jam antrina „Coskata“ atstovas Wesas Bolsenas: „Tai gali būti šiukšlės. Tai gali būti padangos. Tai gali būti biomasė“.

Svarbu tai, kad nė viena iš šių medžiagų nėra naudojama maistui. Pradėjus gaminti biokurą iš kukurūzų, kartu pradėjo augti ir visuomenės susirūpinimas dėl to, kad vis mažiau žemės lieka maistiniams javams.

Kitas technologijos privalumas – mažas sunaudojamo vandens kiekis. Jo reikės trimis ketvirtadaliais mažiau nei procese, per kurį etanolis gaunamas bakterijoms perdirbant augalų celiuliozę. Pastaroji technologija, beje, irgi laikoma labai perspektyvia.

„INEOS bio“ mokslininkai apskaičiavo, kad amerikiečiai per metus išmeta tiek natūraliai suyrančių atliekų – maisto, popieriaus, kartono ir kt. –, kad jo užtektų pagaminti penkiems milijardams tonų etanolio. Tai daugiau nei pusė dabar sunaudojamo etanolio JAV.

„Kur yra žmonių, atsiranda ir šiukšlių“, – sako G. Rice‘as. „Norėčiau, kad ateityje kiekviena bendruomenė verstų savo atliekas pakartotinio naudojimo degalais“.