imtamečiai nebestebins
2009-10-07
Pusė vaikų, neseniai gimusių išsivysčiusiose šalyse, gyvens šimtą metų ir ilgiau, jei išliks dabartinės gyvenimo trukmės tendencijos. Be to, šie ilgaamžiai papildomus metus nugyvens džiaugdamiesi geresne sveikata.
„Tikimybė gyventi ilgai auga daugelyje išsivysčiusių šalių, nerodydama jokių lėtėjimo ženklų”, – teigia Pietinės Danijos universiteto specialistai, kuriems naujame tyrime vadovavo dr. Kaare Chrsitensen.
Žinoma, ne mažiau svarbi ir gyvenimo kokybė. Paaiškėjo, kad tarp vyresnio amžiaus žmonių „populiarėja” ir vėžys, širdies ligos bei kitos chroniškos ligos. Neseniai atliktas kitas danų tyrimas tikrino prielaidą, kad itin ilgas gyvenimas bus lydimas ir judėjimo bei mąstymo sutrikimų. Vis dėl to pasirodė, kad šiuo požiūriu 92 ir 100 metų sulaukę žmonės beveik nesiskiria.
Džiaugtis dar anksti
Australijos ekspertas įspėja, kad daugelis žmonių 100-ojo gimtadienio be medicininės pagalbos nesulauks. Sidnėjaus universiteto prof. Brianas Morrisas įsitikinęs, kad danų tyrime daroma naivi prielaida, jog daugelis žmonių tokį amžių pasieks natūraliai.
Šiandien gimę vaikai gali peržengti XXII a. slenkstį.
„Net jei propaguoji sveikiausią gyvenimo būdą, įskaitant mitybą ir fizinius pratimus, ir nerūkai, vis tiek greičiausiai atsitrenksi į „stiklo lubas” maždaug 85-erių”, – sako profesorius. Priežastis, anot jo, yra gamtos nustatytos biologinės amžiaus ribos, kurias peržengus žmonėms dažniausiai prireikia medikų ir technologijų pagalbos.
Nepriklausomai nuo to, kokie sveiki bus ilgaamžiai, senėjanti visuomenė turės išspręsti jos pačios keliamas sudėtingas socialines, sveikatos priežiūros sistemos ir ekonomines problemas. Su pastarosiomis, danų tyrėjų teigimu, būtų galima susidoroti nutolinus pensinio amžiaus ribą: „Gerėjanti ilgaamžių sveikata bei didėjanti darbo, kuriam reikia ne jėgos, bet žinių, paklausa, reiškia, kad 60-70 metų amžiaus žmonės taip pat galėtų prisidėti prie ekonominės gerovės”.
Tuo tarpu Australijos Kvinslendo universiteto gerontolgė dr. Malgosia Zlobicki mano, kad visuomenei reikia rimtai apsvarstyti galimybę perskirstyti darbo krūvį žmonėms senstant.
„Tuomet jie galėtų džiaugtis ne tik geresne sveikata, bet ir geresniu gyvenimo stiliumi”, – teigia ji.
Komentarai