Implantuojami vaistai

Epilepsija yra antra pagal dažnumą neurologinė liga pasaulyje, kuriai būdingi įvairaus intensyvumo nerviniai priepuoliai, kartais – ir sąmonės praradimas. Ši liga gydoma vaistais, tačiau jų šalutinis poveikis – bėrimas, pykinimas, blogėjanti rega, slenkantys plaukai ir svorio augimas – kelia problemų daugeliui pacientų.

Nerviniai priepuoliai pirmiausia kyla smegenyse, todėl paveikiant jas tiesiogiai reikia daug mažesnio vaistų kiekio, lyginant su ryjamais vaistais. Kartu gerokai sumažėja ir šalutinis medikamentų poveikis.

Kompanija „Bionic Technologies Australia“ su partneriais sukūrė technologiją, kuri leidžia įterpti nedidelius kiekius antikonvulsinių vaistų tiesiai į paciento galvą.

Per bandymus su pelėmis mokslininkai užpylė organizme tirpių polimerų lakštelius kelių milimetrų storio vaistų sluoksniu ir patalpino tarp kaukolės ir smegenų. Tada pelėms buvo sušvirkšta stabligės toksinų, kurie sukelia konvulsijas.

Nuo epilepsijos periodiškai kenčia 5-10 žmonių iš 1000.

Melburno universiteto prof. Marko Cooko teigimu, užteko 300 mikrogramų šio vaisto, kad pastebimai sumažėtų priepuolių sunkumas, dažnumas ir trukmė.

„Galimybė panaudoti daug mažesnes vaistų dozes atveria kelią vaistams, kurie potencialiai yra per daug pavojingi gerti tabletėmis dėl savo šalutinio poveikio, – sako Cook. – Tačiau neigiamas aspektas tas, kad mes privalome padaryti skylę kažkieno galvoje“.

Pirmieji tyrimai su žmonėmis numatyti gana greitai – po 1-2 metų.

Mokslininkai taip pat tobulina ir smegenų elektrinio stimuliavimo technologiją, kuri pasirodė besanti veiksminga gydant Parkinsono ligą. Planuose – į smegenis implantuojama įranga, kuri atpažįsta beprasidedantį epilepsijos priepuolį ir stimuliuoja atitinkamą smegenų sritį arba išskiria vaistų.