Genų technologija augalų kenkėjus paliks mirti iš bado

RNR interferencija – kas tai?

RNR, arba ribonukleininė rūgštis, atlieka svarbų vaidmenį organizmų genetinę informaciją paverčiant baltymais – viso ko statybine medžiaga. RNR interferencija – procesas, kuris natūraliai vyksta gyvūnuose, pradedant kirmėlėmis ir baigiant žmonėmis. Per šį procesą RNR „nutildo“ tam tikrus ląstelių genus, todėl sustoja ir atitinkamų baltymų gamyba.

Mokslininkai sugebėjo modifikuoti augalus taip, kad juos būtų genai, sukeliantys RNR interferenciją, nukreiptą prieš tam tikrus kenkėjų genus. Pavyzdžiui, Kinijos mokslų akademijos tyrinėtojai sukūrė medvilnės augalus, kurių užėdę vikšrai nebegali pasigaminti augalų nuodus suskaidančių baltymų ir nugaišta. Savo ruožtu JAV ir Belgijos mokslininkai sukūrė kukurūzus, kurie „nutildo“ vikšrų genus, atsakingus už energijos gamybą. Vikšrus tokie kukurūzai pribaigia per 12 dienų.

Kenkėjams prisitaikyti nepavyks

Iki šiol efektyviausias būdas genais kovoti su kenkėjais buvo modifikuoti augalus, kad jie gamintų nuodingą baltymą Bt. Dėl šio baltymo vabzdžiai, ėdantys tokius augalus, tampa vangūs, vėliau nustoja maitintis ir galop nugaišta. Tačiau Bt neveikia daugelio kenkėjų, įskaitant, pavyzdžiui, kukurūzų šaknis graužiančius vikšrus, kurie jas sudoroja taip, kad augalai virsta nuo vėjo. Mokslininkai taip pat įtaria, kad kenkėjai tampa atsparūs toksinui. Kitas Bt toksino trūkumas yra tas, kad baltymas veikia labai plačiai ir gali numarinti vabzdžius, kurie augalams grėsmės nekelia. Tuo tarpu RNR interferenciją galima sureguliuoti taip, kad ji veiktų konkrečias kenkėjų rūšis.

Abhaja Dandekaras (Abhaya Dandekar), JAV Kalifornijos universiteto profesorius, sako, kad RNR interferencija yra patrauklus metodas, kadangi panašu, jog kenkėjai negalės jos apeiti. „Vienintelis būdas – išjungti visą sistemą“ – aiškina mokslininkas. Ką tai reiškia? Pasirodo, DNR interferencijos procesas vyksta ir kenkėjų bei gyvūnų organizme bei, kaip manoma, yra labai svarbi imuninės sistemos dalis. Taigi, „išjungę“ RNR interferenciją, kad saugiai ėstų genetiškai modifikuotais augalais, kenkėjai tikriausiai greitai susirgtų.

Laukia daug tyrimų

Tiesa, kiti tyrėjai įspėja, kad džiaugtis technologija gali būti per anksti. „Kenkėjų kontrolė per RNR interferenciją yra įdomi idėja, tačiau svarbu įvertinti ir ekologiją“, – sako JAV Harvardo medicinos mokyklos skyriaus direktorius Bernardas Matėjus-Prevotas (Bernard Mathey-Prevot). Jo teigimu, labai sunku iš anksto žinoti, ar toks metodas nepakenks kitiems vabzdžiams. Be to, genų „nutildymo“ mechanizmas gali persimesti į kitus augalus arba organizmus, pavyzdžiui, dirvos bakterijas. Kas tada nutiktų – dar nežinia.

Tarptautinės žemės ūkio biotechnologijų kompanijos „Monsanto“ atstovas Tajus Vonas (Ty Vaughn) teigia, kad technologija dar tik pradedama bandyti praktiškai, ir prireiks daugybės eksperimentų, kol modifikuotus kukurūzus – juos kuria ši kompanija – bus galima pristatyti rinkai. Nors žmonių ir vabzdžių genai panašūs, vargu ar įmanoma, kukurūzai nutildytų ir žmonių genus. Taip yra todėl, kad sudėtingesni organizmai RNR tiesiog suvirškina. Kol kas neaišku, kaip plačiai technologija galės būti pritaikyta pesticidams gaminti, nes ji gali neveikti daugelio kenkėjų. Visgi ji įveikė medvilnės ir kukurūzų šaknų vikšrus, kurie yra vieni labiausiai paplitusių kenkėjų, todėl net jei visi kiti liks nepaliesti, poveikis žemės ūkiui vis tiek bus didelis.

Tomas Knabikas