Fizikai lydo materiją

Tam jie pasitelkė gigantišką atomų kolaiderį JAV Brukheiveno nacionalinėje laboratorijoje Niujorke. Prietaisas kaktomuša sudūrė dideliu greičiu judančius įelektrintus aukso atomus, kurie kelioms milisekundėms įkaitino aplinką iki trilijonų laipsnių.

Tačiau fizikai per šias akimirkas surinko duomenų keleriems tyrimų metams. Jie tikisi, kad eksperimentas padės geriau suprasti, kodėl ir kaip susiformavo visata.

„Tokia temperatūra „tirpdo“ protonus ir neutronus“, – sako dr. Stivenas Vigdoras. Šios dalelės sudaro atomus, tačiau ir jos dar skaidomos į mažesnius komponentus, vadinamus kvarkais ir gluonais.

Fizikai ieško mažyčių nukrypimų, kurie paaiškintų, kodėl iš pirmapradės dalelių „sriubos“ pradėjo formuotis materija. Jie tikisi panaudoti rezultatus ir praktiškesniems dalykams, pavyzdžiui, mažesnių ir greitesnių kompiuterių gamyboje.

Palyginimui, protonai ir neutronai „lydosi“ dviejų trilijonų laipsnių karštyje. Jis tvyro ir įprastinės sprogstančios žvaigždės branduolyje. Tuo tarpu Saulės centre yra „viso labo“ 50 milijonų laipsnių, geležis lydosi 1800 laipsnių temperatūroje, o vidutinė visatos temperatūra yra tik 0,7 laipsnio aukštesnė nei vadinamasis absoliutus nulis ( – 273,16 laipsnių Celsijaus).

S. Vigdoras su komanda spėja, kad jiems pavyko atkurti sąlygas, egzistavusias akimirką prieš tai, kai kvarkų ir gluonų „sriuba“ susikondensavo į hadronus – materijos daleles, kurios sudaro didžiąją dalį visatos.

Per kelias milisekundes po Didžiojo sprogimo įvyko mįslingas pokytis, nulėmęs materijos persvarą prieš antimateriją. Jeigu ne šis nukrypimas, materija ir antimaterija būtų sureagavusios tarpusavyje ir sukūrusios visatą, sudarytą iš grynos energijos.

Vėliau šiais metais fizikai įjungs Didįjį hadronų kolaiderį Šveicarijoje. Jie tikisi įgreitinti ir sudurti švino jonus, kad išgautų dar didesnę temperatūrą, atkursiančią sąlygas dar ankstesnėse akimirkose po visatos gimimo.