Esame ant revoliucijos slenksčio”

Kaip manote, kokie didieji atradimai ir kokiose srityse mūsų laukia?

Sunku pasakyti. Pavyzdžiui, nemanau, jog 1900-aisiais būtų buvę įmanoma nuspėti reliatyvumo ir kvantinės fizikos atradimus per kitus 25 metus. Lengviau įvardyti konkrečių mokslų „fronto linijas“. Pavyzdžiui, fizikoje dabar daugiausia kalbama apie stygų teoriją, kuri skirta mažiausioms materijos dalelėms ir aiškina, kodėl jos turi būtent tokią masę, kokią turi. […] Astronomijoje ir fizikoje „fronto linija“ eina ties tamsiosios energijos kilme. Tai anti-gravitacinė jėga, atrasta prieš 5 metus ir sudaranti didžiąją Visatos masės-energijos dalį. Manau, kad biologijoje tai būtų siekis išsiaiškinti, kodėl kamieninės ląstelės pradeda specializuotis, vienoms tampant kepenų, kitoms – širdies, dar kitoms – smegenų ląstelėmis. Mes nežinome, kodėl ląstelės specializuojasi. Visos jos gimsta vienodos, tačiau dalydamosi pradeda eiti skirtingomis kryptimis. Šio proceso nesuprantame. Manau, kad biotechnologijos yra sritis, kurioje galima laukti labai spartaus augimo ir naujų atradimų, sujungiančių negyvą ir gyvą materijas. Manau, kad per kitus 100 metų sukursime organizmų, kurie bus pusiau žmonės, pusiau mašinos.

Kai kas mano, kad mokslas yra puolamas žmonių, kurie tiki aukštesnių jėgų įtaka žmonijai, taip pat – netikinčiųjų, kad vyksta pasaulinis atšilimas. Be to, trūksta paramos kamieninių ląstelių tyrimams. Ar Jūs manote, kad tikrai galima kalbėti apie puolimą, lyginant su mokslo padėtimi prieš 200 ar 300 metų?

Manau, kad mokslas visada buvo daugiau ar mažiau puolamas. Manau, kad egzistuoja tam tikri ciklai, per kuriuos mokslas tai kritikuojamas kurį laiką, tai vėl garbinamas. Apskritai puolimas prieš mokslą yra dalis didesnio puolimo prieš intelektualizmą apskritai. Manau, kad šiuo metu Amerika yra anti-intelektualizmo laikotarpyje, bet švytuoklė turėtų grįžti. […]

Ar manote, kad taip yra tiesiog dėl žmogaus prigimties, kuri nori žinoti, kaip viskas veikia?

Taip, žmonėms visada rūpėjo rasti asmeninio gyvenimo ir paties pasaulio egzistavimo prasmę. Jei pasižiūrėtumėte į Cro-Magnon piešinius ir Lascaux urvus Prancūzijoje, pamatytumėte, kad tie žmonės prieš 100 tūkstančių metų ieškojo prasmės.Yra daug skirtingų būdų tai daryti. Prasmės galite ieškoti religijoje, filosofijoje, moksle. Tačiau mokslas niekada iki galo nepatenkins daugelio žmonių, kadangi jis turi ribas. Jis niekada negalės paaiškinti, kodėl Visata yra tokia, kokia yra. Mokslas taip pat nepasakys, koks elgesys yra blogas ir koks – moralus bei etiškas.

Tačiau [mokslui] reikia skeptikų, kurie praplėstų mokslo ribas.

Iš esmės mokslas ir yra skepticizmo išraiška […]. Tačiau yra daug įdomių klausimų, kurie nepriklauso mokslui. Pavyzdžiui, ar yra Dievas? Kokia yra meilės prigimtis? Ar mes būtume laimingesni, jei gyventume iki tūkstančio metų?Tai labai įdomūs klausimai. Tai svarbūs klausimai. Tai klausimai, kurie mus provokuoja, žadina ir atspindi mūsų žmogiškąją prigimtį, tačiau tai ne mokslo klausimai. […] Tikslaus atsakymo į juos negalima sužinoti eksperimentais. Taigi, mokslas turi ribas, ir yra daug dalykų, kuriuos norėtume sužinoti apie žmogų ir gyvenimą, nepriklausančių mokslui. […]

Jei būtumėte galėjęs padaryti vieną iš didžiųjų atradimų, minimų Jūsų knygoje, ką pasirinktumėte?

Specialiąją reliatyvumo teoriją.

Kodėl?

Nes manau, kad nėra nieko labiau fundamentalaus žmonijai už laiką. Su juo susipažįstame dar prieš gimdami, isčiose. Tai fundamentalus reiškinys, ir naujai apibrėžti jo kilmę man atrodo ypatinga patirtis.

Kokias knygas rekomenduotumėte mokslininkams ir tiems, kurie nori susipažinti su mokslu?

Puikus klausimas. [Mokslininkams] rekomenduočiau Italo Kalvino Nematomus miestus (Italo Calvino, Invisible Cities), Chose Samarago Aklumą (Jose Saramago, Blindness), Franco Kafkos Metamorfozes (Franz Kafka, The Metamorphosis), ir Omaro Chajamo Rubajatai (Omar Khayyam, The Rubaiyyat). O iš mokslo darbų ne mokslininkams pirmiausia rekomenduočiau Čarlzo Darvino Rūšių kilmę (Charles Darwin, The Origin of Species), Ričardo Feinmano Apie fizikos dėsnius (Richard Feynman, The Character of Physical Law) ir Matematiko atsiprašymą, parašytą G. H. Hardžio, puikaus Kembridžo universiteto matematiko (G.H. Hardy, A Mathematician’s Apology). Nors tai matematika ir ne mokslas, tai sukrečianti knyga. Jei galėtumėte pasirinkti vieną ateities didįjį atradimą, kurį pamatytumėte savo akimis, ką pasirinktumėte? Norėčiau pamatyti, kaip bus suprasta tamsiosios energijos kilmė. […] Esu tikras, kad tuomet fizikoje įvyktų revoliucija.

Ar tikrai manote, kad tokia energija egzistuoja?

Taip. Visatos elgesyje yra kai kas, ko mes nesuprantame. Mūsų eksperimentai ir stebėjimai rodo, kad Visatos plėtimasis greitėja, ir to negali sukelti tradicinė gravitacijos jėga. Tai turėtų būti kokia nors anti-gravitacinė jėga.Kaskart, kai bandome apskaičiuoti, ko tikėtis iš tokios jėgos, gauname labai skirtingus atsakymus, taigi egzistuoja didelis neatitikimas tarp teorijos ir eksperimento. Praeityje tokie neatitikimai reikšdavo, kad mokslas yra ant revoliucijos slenksčio, kurį peržengus atsiras nauja koncepcija. Taip nutiko su reliatyvumo teorija, taip nutiko ir su kvantų teorija.

Kai kurie mokslininkai teigia, kad tai ne tamsioji energija, o labiau gravitacijos [jėgos] modifikacijos.

Net jei tai tiesa, tai būtų labai įdomu.

Taigi Jūs tiesiog norite, kad [Visatos] greitėjimo mįslė būtų išspręsta?

Noriu sužinoti, kad ir kas tai būtų. Jei tai gravitacijos dėsnio modifikacija, noriu sužinoti. […] Tai kažkas, ko nesuprantame, o mokslininkus visada labai jaudina dalykai, kurių jie nesupranta. Tai reiškia, kad esame ant atradimo slenksčio.