emdirbystė Afrikoje gali neišgyventi
2009-06-18
Temperatūra per žemdirbystės sezonus iki 2050-ųjų beveik visoje Afrikoje taps „aukštesnė nei bet kada šio kontinento istorijoje”, įspėja naujas tyrimas, spausdinamas žurnale „Global Environmental Change”.
Šešios šalys – Senegalas, Čadas, Malis, Burkina Faso, Nigeris ir Siera Leonė – yra ypatingos grėsmės zonoje, nes joms teks susidurti su sąlygomis, kurios iki šiol neegzistavo niekur kitur Afrikoje.
Net pačios atspariausios dabartinės pagrindinių kontinento maistinių kultūrų – kukurūzų, sorų ir sorgų – atmainos tikriausiai neįstengtų toleruoti orų, prognozuojamų šiose šalyse po keturių dešimtmečių.
Trys mokslininkai, vadovaujami JAV Stenfordo universiteto prof. Marshallo Burke‘o, teigia, kad reikia imtis skubių veiksmų ir pradėti kaupti sėklų atsargas bei išvesti naujas augalų rūšis, kad Afrika būtų pasirengusi tokiems pokyčiams.
Naujas tyrimas yra paremtas Jungtinių Tautų Organizacijos prognozėmis, kurios numato, kad iki 2100 m. pasaulinė temperatūra pakils 2,8 laipsniais Celsijaus, lyginant su laikotarpiu iki pramonės atsiradimo. Tačiau naujesni tyrimai leidžia manyti, kad toks scenarijus yra gana optimistinis.
Daugiau nei 40 proc. Afrikos gyventojų turi išsiversti su mažiau nei doleriu per dieną, o 70 proc. šių vargšų gyvena kaimo vietovėse, kur žemdirbystė yra būtina pragyvenimui. Tyrimo autoriai pažymi, kad „neigiami klimato pokyčiai gali stipriai nusmukdyti žmonių gerovės lygį ir yra viena iš bado, lėto ekonominio augimo ir pilietinių konfliktų priežasčių”. Šaltinis: Flicr
JAV Masačiūsetso technologijų instituto klimato ekspertai apskaičiavo, kad jei staiga ir radikaliai nebus sumažinta atmosferos tarša šiltnamio dujomis, Žemės paviršiaus temperatūra šoktels 5,2 laipsniais.
„Tai nėra tokia pati situacija kaip bankų sistemos griūtis, po kurios mes galime įžengti į rinką ir suteikti finansinę pagalbą, – sako tyrimo bendraautoris, organizacijos „Global Crop Diversity Trust” vadovas Cary‘s Fowleris. – Jeigu lauksime, kol Čade ir Malyje kukurūzai nebeaugs dėl karščių, bus per vėlu išvengti katastrofos, kuri gali destabilizuoti visą regioną”.
M. Burke‘as su kolegomis tvirtina, kad maisto krizę Afrikoje būtų galima atitolinti, jei vėsesnės šalys pradėtų kaupti sėklų atsargas iš kaimyninių šalių, kuriose orai šiltesni. Tačiau ir toks sprendimas pasiteisintų tik keliose valstybėse, o toms, kuriose labai karšta jau dabar, tektų ieškoti sėklų už Afrikos ribų.
Komentarai