Elektra iš oro

Ilgą laiką specialistai manė, kad vandens lašeliai atmosferoje išlieka elektriškai neutralūs net tada, kai susijungia su dulkių ir kitokiomis dalelėmis. Tačiau vėliausi eksperimentai rodė priešingai, ir tai paskatino dr. Fernandą Galembecką su kolegomis patyrinėti šį reiškinį atidžiau. Laboratorijoje jie patvirtino, kad vanduo atmosferoje tikrai sukaupia nedidelį elektros krūvį.

Naudodamiesi aliuminio fosfato ir kvarco dalelėmis – jų paprastai randama atmosferoje – fizikai įrodė, kad vandens garuose kvarcas įsielektrina neigiamai, tuo tarpu aliuminio fosfatas įgauna teigiamą krūvį. Šie krūviai drėgname ore gali kauptis ir persikelti į kitus objektus. Be kita ko, tai paaiškintų šimtus metų mokslininkams žinomą mįslę, kodėl verdančio vandens katilai kartais įsielektrina tose vietose, kur išeina garas.

F. Galembeckas su kolegomis šį reiškinį vadina „higroelektra”, arba „drėgnąja elektra”. Ji galėtų maitinti generatorius, renkančius krūvį tiesiai iš drėgno oro; galbūt pavyks sukurti ir specialius skydus, apsaugančius nuo žaibo tam tikrose vietovėse.