Didieji sprogimai (I dalis)

1908 metų birželio 30 dieną, septintą valandą ryto Žemę sudrebino įspūdingas ir paslaptingas sprogimas. Jis įvyko Sibire, kelių kilometrų aukštyje virš Tunguskos upės. Sprogimo banga išguldė medžius 2000 kvadratinių kilometrų plote, ir išvertė iš kojų žmones, buvusius už dešimčių kilometrų.

Sprogimo stiprumas galėjo prilygti 15 megatonų trinitrotoluolo užtaiso sprogimui. Dabar manoma, kad jį sukėlė virš taigos sprogęs kelių dešimčių metrų skersmens meteoritas. Tiesa, kol kas paties meteorito nepavyko rasti, todėl kai kas tiki, kad tai galėjo būti netgi ufonautų kosminis laivas.

9. Caro bomba

Žmonės kartais irgi gali prilygti Tunguskos meteoritui. 1961 metų spalį Sovietų Sąjungoje virš archipelago Novaja Zemlia buvo susprogdinta vandenilinė bomba, pavadinta „Caro” vardu. Sprogimo sukeltas blyksnis buvo matomas už 1000 kilometrų. Namų langai išdužo net už 900 kilometrų, o sprogimo „grybas” pasiekė 64 kilometrų aukštį.

Iš pradžių buvo planuojama, kad bomba bus 100 megatonų galios, bet, siekiant išvengti pernelyg didelio radioaktyvaus debesies, jos galia sumažinta iki 57 megatonų. Šiaip ar taip, šis sprogimas vis tiek net keturis kartus pranoko Tunguskos meteorito galią.

8. Krakatau (Krakatoa) ugnikalnis

Nors Islandijos ugnikalnis į atmosferą paleido daug dūmų ir kietųjų dalelių, jo veikla nublanksta prieš XIX amžiaus įvykius. 1883 metais, vasaros pabaigoje vienoje vulkaninės kilmės saloje, tarp Javos ir Sumatros salų Indonezijoje, išsiveržė Krakatau ugnikalnis. Nugriaudėję keturi didžiuliai sprogimai rugpjūčio 27 dieną buvo girdimi už 4000 kilometrų. Žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, o netoliese atsidūrę jūreiviai apkurto. Po šių sprogimų Krakatau buvo sunaikintas, o vėliau toje vietoje susiformavo nauja sala.

Ugnikalnių išsiveržimas matuojamas balais nuo 0 iki 8. kiekvienas balas reiškia dešimteriopą galios padidėjimą. Krakatau pelnė 6 balus šioje skalėje. Tai reiškia, kad sprogimas (200 megatonų) buvo bent tris kartus galingesnis už „Caro” bombą.