Augalo ir gyvūno hibridas

Maino universiteto mokslininkė Mary Rumpho atrado, kaip šis šliužas įsigijo fotosintezės sistemą, būdingą tik augalams. Jis „pavogė” dumblių, kuriuos ėda, genus. E. chlorotica kaupia chloroplastus – organeles, dalyvaujančias fotosintezėje, savo žarnyno epitelio ląstelėse. Pamaitinus jaunus šliužus dvi savaites dumbliais, likusį gyvenimą (jie gyvena iki vienerių metų) to daryti nebereikia.

Tačiau vien dumblių chloroplastų šliužui nepakanka, kad fotosintezės sistema jo kūne imtų veikti. Tada mokslininkai išanalizavo šio gyvūno DNR ir jame aptiko vieną labai svarbų dumblio geną. Tikėtina, kad šį geną šliužas pasisavino iš maisto. Tyrėjai žino, kad šis veiksmas vadinamas kleptoplastija, bet kol kas nelabai įsivaizduoja, kaip tai nutiko.

Galbūt koks nors šliuže gyvenantis virusas perneša DNR iš dumblių ląstelių į gyvūno ląsteles. Žinia, virusai naudojami medicinoje kaip vektoriai – DNR fragmentų nešėjai, genetiškai modifikuojant organizmus arba atliekant genų terapijos eksperimentus.
Negana to, mokslininkai surado dumblio geną E. Chlorotica lytinėse ląstelėse. Tai reiškia, kad savybę turėti savo organizme funkcionuojančius chloroplastus šliužas perduoda palikuonims. Taigi, mįslių daug. Pavyzdžiui, reikia išsiaiškinti, kaip tie augalo genai šliužo ląstelėse aktyvuojami.

Mokslininkai teigia, kad evoliucijos eigoje DNR arba jos fragmentai gali peršokti iš vienos rūšies į kitą, tačiau paprastai ji naujoje vietoje lieka neveikli.

Kai kurie kiti gyvūnai irgi sugeba saulės šviesą paversti energija, tačiau tam naudojamos sveikos augalų ląstelės. Kokio nors sudetingesnio gyvūno ar žmogaus ląstelę paversti augalo – gyvūno hibridu nebus lengva. Mat mūsų virškinimo traktas suardo ir chloroplastus, ir svetimą DNR.

Galbūt tokie nesąmoningi inovatoriai kaip žaliasis jūros šliužas mokslininkams suteiks vertingų, revoliucingų idėjų?

Proceedings of the National Academy of Sciences (DOI: 10.1073/pnas.0804968105)