Ateivio akys

Sudėtinės krevetės-maldininko akys, įtaisytos ant nepriklausomai vienas nuo kito judančių stiebelių, mato spalvas ne tik regimosios, bet ir ultravioletinės bei infraraudonosios šviesos spektre. Kiekviena akis turi tris regionus, kurie įvertina judesius, formas, gylį ir spalvą. Manoma, kad visa tai akys sugeba be jokios mažyčių smegenų pagalbos. Beje, šis plešrus vėžiagyvis užauga iki 30 cm ilgio ir savo žnyplėmis gali išdaužti akvariumo stiklą, tačiau apie tai – kitąkart.

Neseniai mokslininkai išsiaiškino, kad krevetė-maldininkas dar sugeba skirti ir apskritimiškai poliarizuotą šviesą. Kas tai yra?

Žmonės tiesiškai poliarizuotos šviesos poveikį pajunta, kai užsideda poliarizuoto stiklo akinius. Saulėtą vasaros dieną ežero paviršius gali trumpam apakinti, tačiau pro tokius akinius į jį galima žiūrėti drąsiai – blizgesio nebelieka. Apskritimiškai poliarizuota šviesa – dar sudėtingesnis reiškinys. Jį lengviausia paaiškinti efektu, kuris gaunamas per trimačio vaizdo akinius stebint trijų matmenų filmą.

Kuriam galui krevetei-maldininkui dar reikia ir 3-D akinių, mokslininkams yra mįslė. Tačiau JAV Kvynslendo Smegenų instituto profesorius Džastinas Maršalas (Justin Marshall), kuris atrado šią vėžiagyvio savybę, spėja, kad tai kažkaip susiję su seksu. Mat tokio tipo šviesą skiria tik patinai, todėl galbūt tai yra mokslui dar nežinomo merginimosi ritualo dalis. „Mes, žmonės, teturime tris spalvų kanalus [raudoną, žalią ir mėlyną – aut. past.] , – sako D. Maršalas, – o šitie maži sutvėrimai jų turi 12, ir gali matyti tiek tiesiškai, tiek apskritimiškai poliarizuotą šviesą. Tai nepaprasta“.