Ateities kontracepcija: daugiau jokių „bet”

JAV mokslininkai pirmuosiuose eksperimentuose išbandė metodą, pavadintą RNR* interferencija. Jos esmė yra ta, kad blokuojama baltymo, kuris „pririša“ spermatozoidus prie kiaušinėlių ląstelių paviršiaus, gamyba. Metodas sėkmingai išbandytas su pelėmis: „nutildžius“ baltymą gaminantį geną ZP3, pelės negalėjo būti apvaisintos.

Naujas būdas kontroliuoti nėštumą leistų išvengti žalingo šalutinio poveikio, kurį sukelia hormoninė kontracepcija. Tiesa, mokslininkai pabrėžia, kad kol kas turi tik pirminius duomenis ir kad reikės daugelio metų išsiaiškinti, ar technologija iš tiesų veiksminga ir ar neturi savito šalutinio poveikio.

Ekspertų teigimu, šiuolaikinei kontracepcijai reikia patobulinimų. Barjeriniai metodai, pavyzdžiui, prezervatyvai, gali susilpninti pojūčius, tuo tarpu į gimdą įstumiami plastiko arba vario prietaisai retais atvejais sukelia nevaisingumą. Hormoninės nėštumą kontroliuojančios piliulės dažnai sukelia šalutinį poveikį, kuris pasireiškia svorio prieaugiu, nuotaikos svyravimais arba, rečiau, pavojingų kraujo krešulių susidarymu.

„Apskritai reikia visiškai naujos kontraceptikų klasės“, – sako Masačiūsetso Brigemo ir moterų ligoninės dr. Zevas Viljamsas (Zev Williams). „Šiandien moterys nelabai turi iš ko rinktis“.

Mokslininkai tikisi ištirti, ar RNR interferencija užkirstų kelią nėštumui, jei būtų atliekama intraveniniu būdu. Jei ateities bandymai su pelėmis pavyks, visai įmanoma, kad ilgainiui bus sukurti specialūs kontraceptiniai pleistrai ar žvakutės moterims.

*RNR, arba ribonukleorūgštis, vaidina svarbų vaidmenį verčiant genetinę informaciją iš DNR į baltymus.

Tomas Knabikas