Asmeninis kvapų pasaulis

„Kiekvieno kvapų pasaulis yra unikalus”, – sako JAV Rokfelerio universiteto genetikas Andreas Kelleris.

Per milijonus metų evoliucijos žmonės pradėjo vis labiau pasikliauti rega, todėl uoslė tapo mažiau svarbi, o genai, valdantys maždaug 400 kvapų receptorių, pradėjo kaupti mutacijas. Kai jų susikaupia tam tikras kiekis, genas tampa „pseudogenu”, o jo valdomas receptorius – nebejautriu. Izraelio Vaismano mokslų instituto genetiko Dorono Lanceto teigimu, kiekvienas žmogus turi vis kitokį pseudogenų rinkinį.

„Tai panašu į brūkšninį prekės kodą, kuris kiekviename individe šiek tiek skiriasi”, – aiškina jis.

Skirtingos pseudogenų kombinacijos lemia ir skirtingą reakciją žmonių reakciją į tą patį kvapą. Kai A. Kelleris su kolegomis paprašė 500 žmonių įvertinti 66 kvapus pagal intensyvumą ir kvapo malonumą, atsakymai buvo patys įvairiausi. Kitame, Vokietijos Dresdeno universiteto tyrime Thomas Hummelis atliko panašų eksperimentą su 1500 jaunų žmonių ir 20 kvapų. Paaiškėjo, kad vieno ar kito kvapo daugelis savanorių neužuodė, ir išimtis čia buvo tik citrusinis tam tikros cheminės medžiagos kvapas. Remdamasis tokiais rezultatais, A. Kelleris spėja, kad kiekvienas žmogus turi uoslės „akląją zoną” – kvapus, kurių neužuodžia ir to nežino.

D. Lanceto teigimu, kvapų tyrimai duoda ir platesnės naudos. Kvapų atpažinimas turi panašumų su genetiškai paveldimomis ligomis: abiejuose procesuose dalyvauja keletas genų, o mutacijos yra perduodamos iš kartos į kartą. Taip per kvapus mokslininkai tikisi daugiau sužinoti ir apie širdies ligas ar diabetą.