Asmeninis kompiuteris – ant permainų slenksčio

"Viljamas Gibsonas, kibererdvės krikštatėvis, neseniai pasakė, kad vis augantys technologijų varomos pažangos sukeltų pokyčių tempai net jam labai apsunkina spėliones apie tai, kaip galėtų atrodyti ateitis.

Sutinku su tokiu požiūriu, kadangi man teko laimė dirbti su geriausiais pasaulio technologais. Viskas keičiasi stulbinančiu greičiu.

Prieš trisdešimt metų reikėjo sugalvoti, kaip kompiuterius įvesti į plačiąją rinką. Tuomet vaizdinys, kuriame ant kiekvieno stalo kiekvienuose namuose yra kompiuteris, atrodė labai toli nuo realybės, ypač po Keno Olseno nemirtingo 1977 m. komentaro: „Nėra priežasties, dėl kurios žmogus turėtų turėti kompiuterį savo namuose“.

Žinoma, laikai keičiasi, ir tiek istorija, tiek technologijų pramonė yra pilnos citatų, kurios savo laiku atrodė protingos. Todėl nedrįstu sakyti sakyti, kad gyvensime animacinio serialo „Džetsonai“ pasaulyje. Tai, ką matau kiekvieną dieną, yra iššūkiai ir nusivylimai, kurių patiria žmonės, naudodamiesi technologijomis darbe, mokykloje ar asmeniniame gyvenime.

Šiandien mano vaikai naudojasi kompiuteriais nuo pirmųjų gyvenimo metų, tačiau tai yra ta pati mašina, kuri buvo sukurta prieš tris dešimtmečius. Dažnai kyla keblumų, kadangi su ja negalime bendrauti taip, kaip tarpusavyje.

Po 5-10 metų šalia vidutinio kompiuterio dabartiniai atrodys lyg kišeniniai skaičiuotuvai. Jis nebus 50 ar 100 proc. galingesnis. Jis bus galingesnis 5-10 000 proc.

Tačiau ką veikti su tokia galia? Aš gana įgudusiai naudojuosi klaviatūra, tačiau realybėje tegaliu surinkinėti nurodymus komandai, ir tai toli gražu nėra kalbos ar minties greitis.

Ar tai, kad vidutinis vartotojas galės atsidaryti „Word“ ar „PowerPoint“ programą šimtąkart greičiau nei šiandien, yra labai didelis privalumas? Aš taip nemanau, tačiau tikiu, kad norėdami pasinaudoti artėjančiu kompiuterių galios pokyčiu, turime iš esmės pakeisti būdus, kuriais bendraujame su technologijomis.

Šiuo metu dirbame stengdamiesi patobulinti sudėtingą naudojimąsi kompiuteriu naujai vartotojų kartai. Tam reikės galingų kompiuterių ir intuityvios programinės įrangos, kuri išsiaiškintų mūsų įpročius ir nuspėtų poreikius. „Microsoft“ specialiai šiam tikslui pasamdė antropologų, tačiau mes norime, kad [kompiuterių] nuolatinio mokymosi procesas vyktų realiu laiku kiekvieną dieną.

Asmeniniams poreikiams pritaikytos technologijos idėja nėra nauja, tačiau manau, kad pagaliau ji pradeda tapti realybe. Taip atsitiko dėl to, kad pradeda atsirasti trys dalykai, kurių trūko. [Personalizuotai technologijai] reikia natūraliosios sąsajos tarp žmonių ir kompiuterių, vienodos komunikacijų platformos ir kompiuterizacijos visose srityse. Kompiuterių galios šuolis, kurį matysime ateinančiais metais, gali suteikti galimybę užtikrinti visas tris sąlygas.

Nuo gyvenimo urvuose ir būrimosi aplink laužą laikų žmonės yra linkę burtis į bendruomenes. Socialinių medijų platformų atsiradimas kaip tik ir skirtas sukurti ir palaikyti sudėtingus asmeninius ir verslo tinklus, be kurių gyvenimas, darbas ir pramogos virstų sunkiu išbandymu.

Tokio tipo sąveikos siekis ir lemia techninės ir programinės įrangos bei tinklinių paslaugų raidą. Ryšių su žmonėmis artimiausiuose ir išplėstiniuose tinkluose palaikymas, kur ir kada bebūtume, yra būtinas personalizuotai ir visa apimančiai kompiuterizacijai. Kai kas sako, kad mobiliosios technologijos jau leidžia mums tai padaryti, tačiau aš manau, kad tai bus tiesa tik tada, kai komunikacija bus sufokusuota ne į prietaisą, o į žmogų.

Noriu turėti galimybę pasirinkti, kaip bendrauti su bet kuriuo iš mano draugų, kolegų ar verslo partnerių. Nersvarbu, ar ji bus įgyvendinta telefone, ant namo sienos ar galbūt „protinguose“ skydeliuose, man einant gatve. Galimybė pasirinkti, kaip žmonės bendrauja su technologijomis, yra raktas į didžiulius pokyčius.

Kaip rūšis, mes keletą milijonų metų kūrėme socialinės sąveikos sistemą, kuri išeina toli už kalbos ar rašto ribų ir leidžia mums bendrauti sudėtingais ir labai subtiliais būdais. Deja, klaviatūra ir pelė nuo pat pirmos dienos nebuvo šios evoliucijos dalis. Todėl tai yra iššūkis.

Natūraliosios sąsajos kūrimas yra sritis, kurioje pramonė dirba labai intensyviai, o kylanti duomenų apdorojimo galia leis kalbos, gestų ir paviršių naudojimą kompiuteriuose pavers kasdienybe.

Jau yra nemažai nuveikta kalbos sąsajos srityje, ir aš nekantriai laukiu dienos, kada mano kompiuteris man išties pagelbės. Dienos, kai galėsiu atsibusti ryte ir paprašyti, kad jis parodytų visus dienos susitikimus, orų prognozę, svarbiausius žmones, su kuriais turiu susisiekti, ir dar paieškotų pigiausio skrydžio į Prancūziją savaitgaliui, kol valgysiu pusryčius. Tada kompiuteris bus nebe įrankis, o tikrai naudingas asmeninis padėjėjas.

Be jokių abejonių, gyvenimas su technologijomis, kurios nuolat bando atspėti žmogaus poreikius, bus ir įdomus, ir nestokojantis savitų iššūkių. Tačiau mintis apie tai, kad grįžęs po darbo randi pilną šaldytuvą ledų, kuriuos užsakė namas, nėra tokia jau baisi…

Per labai trumpą laiką mes nuėjome labai toli, ir tikiu, kad keleri ateinantys metai kompiuterių srityje atneš vienus didžiausių pokyčių po tų, kuriuos matėme asmeninio kompiuterio masinio pritaikymo laikais. Kita vertus, tai jaudinanti perspektyva, ir mano ateities vizijoje mes išmoksime pasikinkyti šią naują jėgą ir kurti nepaprastai naudingus ryšius tarp žmonių ir mašinų."