Ar ten kas nors yra?

Sudėtingos ir protingos gyvybės formos Žemėje atsirado vėlai, ir jau anksčiau mokslininkai spėjo, kad šį procesą lėmė keletas labai sudėtingų evoliucinių „žingsnių“. Prof. Endriu Vatsonas (Andrew Watson) nusprendė išsiaiškinti, kokia kiekvieno šių žingsnių tikimybė.

Mokslininkas teigia, kad Žemės – o taip pat ir į ją panašių planetų – tolesnę evoliuciją riboja laikotarpis, per kurį yra tinkamos sąlygos gyvybei. Šis laikotarpis baigsis, kai Saulės ryškumas pasieks tam tikrą ribą. Temperatūrų stebėjimai rodo, kad taip nutiks po maždaug milijardo metų. Tai trumpas laiko tarpas, turint omenyje tai, kad pirmuosius keturis milijardus metų gyvybės Žemėje nebuvo.

„Jei būtume atsiradę anksti, tuomet būtų galima spėti, kad evoliucija nuo paprastų iki protingų gyvybės formų yra gana tikėtinas dalykas“ – aiškina prof. Vatsonas. „Tačiau dabar žinome, kad atsiradome vėlyvuoju gyvybei tinkamų sąlygų laikotarpiu, vadinasi, mūsų evoliucijos tikimybė [kitose planetose] nėra labai tikėtina“.

Profesorius išskiria keturis žingsnius, kurių reikia atsirasti tokiai protingos gyvybės formai, kaip žmogus: vienaląsčių bakterijų atsiradimas, sudėtingos ląstelės, specializuotos ląstelės, iš kurių atsirado sudėtingos gyvybės formos, ir protingos gyvybės formos, turinčios savo kalbą.

„Sudėtingos gyvybės formos išsivystė iš paprastų per kelis menkai tikėtinus žingsnius, todėl [Visatoje] bus daug retesnės. O intelektas yra dar vienu žingsniu priekyje“, – optimizmu nespindi mokslininkas.

Jo sukurtas modelis rodo, kad kiekvieno evoliucinio žingsnio tikimybė geriausiu atveju yra 10 proc. ar mažiau, todėl protingos gyvybės atsiradimo per keturis milijardus metų šansai tėra 0,01 proc.